Pukiokes blogas

 Vakar vaikus į stovyklą nuvežiau ir prasukau pro kelis miškus. Nulėkiau pirmiausiai prie ežeriuko, šiek tiek keistas jausmas, kai ežeriukas yra fainas, viduryje miškų, o žmonių yra lygiai 0. Poilsiavietė pastatyta ir prižiūrėta, į ežerą tiltukas yra.  Teko pasimaudyti vienai pačiai, teko basomis pagrybauti, teko pasimėgauti visišku pabuvimu be žmonių, be civilizacijos garsų. Kompaniją palaikę įžūliai atkeliavęs vabzdys, tiesiai nutūpęs ant mano valgomo obuolio. Vabalas labai ūsuotas, atrodo, kad ūsai kelis kartus ilgesni nei jis pats. O po to aplankiau dar kelis miškus važiuodama kaimo keliukais, žvyrkeliukais ir miško keliukais. Važiuoju, dairaisi miškų, kur voveraitės dygta ir pamatau čiobrelių pievą, tokio dydžio čiobrelių plantacijos tikrai nesu mačiusi. Miške ar pagriovyje esu mačiusi čiobrelių pieveles, bet čia atrodo, kad su dalgiu gali pjauti čiobrelius.  Voveraičių kelionėje neradau gausiai, bet užtat čiobrelių užteks visai žiemai - perrinkau ir džiovinu. O bend...

 Šiandien buvo visiškai kitoks pusdienis, kai visi mano reikalai buvo pastumti į šalį ir nukeliavau į Kleboniškio mišką ir su niolika nepažįstamų žmonių buvau kelias valandas, o tiksliau tarant - patyriau miško maudynes. Kai išgirsti žmogus žodį "maudynės" iš karto galvoji, kad maudysies vandenyje, jeigu veiksmas miške, tai vadinasi voliosies miško paklotėje. Bet... šį kartą maudžiausi kitaip - ausimis, akimis, rankomis - savo jutimais. Susirinkom į organizuojamas miško maudynes, tik vieną žmogų pažinojau ir pasinėrėm visi ir visai kitokį man pasaulį.  Ir priėjimas į tas miško maudynes yra kitoks, ne šiaip užduotis, bet "kvietimas": - pasišokinėti per medžius kaip voverei ir kvėpuoti pagal tai nuo apačios link viršaus, nuo vieno medžio prie kito, nuo mažo iki didelio - pažvelgti į mišką ir jo judesį, kad jame juda. Šitas man irgi patiko, nes šiaip tai viskas miške juda, tik greičiai skirtingi. - pagalvoti, kas esi miške, kuo tikrai nenori būti ir kuo norėtum būti. Č...