Pukiokes blogas

Šį tobulai gražų, žiemišką sekmadienio rytą išsiruošiau į netoliese esančią Jonavos slidinėjimo trasą. Kaune slidinėjimo trasų nėra, tad mintyje prasukau savo galimybes ir apskritai pasirinkimą slidėnėjimų trasų netoli Kauno: - Jonavos slidinėjimo trasa - Liepkalnis Vilniuje - daug trasų, bet nuojauta sakė, kad tokiu geru oru Vilniaus kalnas turėtų būti apgultas sniego mėgėjų. - Kalitos kalnas Anykščiuose - mažai trasų, važiuoti dar toliau. Galima būtų pas mamą užsukti, Kavarsko koldūninėje padūmoti, bet atkrito. - Aukštagirės kalnas Šilalės rajone - neištyrinėta, tad atkrito - Lenkija - tolokai, ir vienai belstis ne itin įdomu - Mortos kalnas Plungės apylinkėse - net nesvarstytas, nes nežinojau - Utrių kalnas Klaipėdos rajone - net nesvarstytas, nes nežinojau - Snow Arena Druskininkuose - atkrito dėl atstumo, uždaros erdvės - Birštonas - uždaryta - Alytus - uždaryta Sugalvojusi važiuoti slidinėji 10 val, mašinoje sukioti vairą pradėjau 10.40, tad susisukau operatyviai, y

Skaitau knyga apie Karalienę Boną ir smagi knygos dalis yra apie atkurtus ar bent jau pritinkamus valgius XVI amžiuje, kaip tie valgiai atsispindi mūsų lietuvių kasdienybėje, kaip tie patiekalai buvo iš pradžių ir kaip jie mutavo per amžius. Knietėjo išbandyti Bonos dvaro virtuvę, bet neprasidėjau su kaplūnu ar karveliais, ėmiau vieną iš paprastenių receptų - marcipaninius pyragėlius. Karalienės Bonos Marcipaniniai Pyragėliai Marcipaninis idaras: 100g migdolų 100g cukraus žiupsnis cinamono rožių vandens (neturėjau ir nedėjau) Mano nuostabai marcinanine masę visiškai paprasta pasigaminti. Tiesiog užpyliau šviesius (šiemečius) migdolus verdančiu vandeniu ir palaikiau 20 min. Luobelė itin lengvai nusiėmė, su blenderiu sutryniau midgolus, cukrų, baigiant trinti subėriau cinamoną. Gavosi nemažas gniužulas įdaro. Toliau ėmiausi tešlos ir čia knyga pakišo man koją. 4 tryniai 150g cukraus vanilės ekstrakto 120g sviesto 600g miltų (nuojauta sake visų nedėti, nuojato vedi

Spirga vaikai, kai tik ka naujo pamato. Emocijos, izvalgos, pageidavimai pilasi kaip is gausybes rago. Kuri tai vakara piesem, ta veikla, as ivardinciau kaip asmeniniu pasiruosimu plenerui. Viso proceso palengvinimui  puikiai tinko Ievos turima knygute, kaip piesti gyvunus. Ziurek, viena rutuliuka nupiesi, kita ir jau kate, arklys ar koks kitas gyvis tupi lape. As, kaip kokia pripazinta dailininke, pilnu pasitikejimo piestuko mostu greit suraiciau arkli. Galvojau, kad tikrai arkli piesiu, bet knyguteje buvo parasyta, kad asilas... Pirmas blynas... Suraiciau as ta asila, man jis toks grazus, beveik tobulas. Akimirka spejau pasidziaugti, kad puikiai moku piesti ir... realybe atejo labai greitai. Ieva tare: na, nelabai. Suprask, kad nelabai graziai isejo man nupiesti asila. Svajone subliusko tapyti arkli is naturo per plenera, teks veikla testi su savo pasaulio sutverimo tematikomis. Ten man lygiu nera :)