Pukiokes blogas

Šalčio grūdas spaudžia link žemės, Grūdas tupintis žemėje užklotas danga Danga tarp grūdo ir šalčio Nebežino, kur bėgti, kur ta kryptis. Krypties nebuvimas užvis pavojingas, Kairėn, dešinėn ar kur akys užmato. Akys nemato toli užu klonio, Klonis beribis kiek akys užmato. Akys pamato tą šalčio stiprybę, Kai stipriai suspaudžia lyg stipriam būtum glėbyj. Tik šitas glėbys nei šildo, nei laukia, Jis  žiūri kaip didinti savo beribį  maštabą. Maštabas vis plečias ir rodos be galo Sušaldys jis mus visus ledan. Nei ledas, nei šaltis iš tikro nešaldo, Sušildo tik mąstymas link šilumos.

Be kavos Aš nenoriu dirbti Su kava Aš dirbti negaliu Šalia kavos Skanumas atsiranda Toli nuo kavos Diena eina pabaigon Ant kavos Nieko nebūna, nebent pieno puta Prie kavos  Sumuštinis pritinka Su kava Cukrus ir cukrus draugauja Per kavą Pokalbiai užsimezga Karšta kava Liežuvį nudegina Šalta kava Karštą dieną turi prasmę Geriant kavą Kraujas smegenyse teka Negeriant kavos Pirštai ir rankos gali dirbti Kavos kvapas Nosį suvirpina Kavos skonis  Liepia tęsti gurkšnojimą Kava vaikystėje Buvo lyg durpės Kava dabar Kaip ryto suktinis

Eilėraštis skirtas visiems bėgiojantiems ir prijaučiantiems bėgimui. Bėga kojos Kojos lekia, kojos bėga Jos dažnai nestovi vietoj Tik pašyla oras ir lėkte Bėgu per gatves Suku ratą po ratuko Ir maršrutas vinguriuoja  Batai mano sportbačiukai Nelakuoti, neišpaikinti visai Ar jie blizga, ar nauji Jokio skirtumo nėra Metrai skrieja pro akis Pastatai aplink vaidenas Suki ratą viens, du, trys Ir lengviau gyvenas Mintys bėgant palengva Nuvilnija iš galvos Svajos sukas lyg vijurkas Ir išskrieja į šalis Prakaitas ir kojos greitos Mintis nuveja tolyn Pabėgiojus labai lengva Norisi skraidyt Prakaitas upeliais bėga Šypsena veide Judesį pagavę kojos Susijungia su galva

Eilėraštis - Grūstynės Kai grįži namo, Čiumpa glėbin, Maži vaikai. Kimba kojosna, Ir už sprando, Nėra, kada pabėgt. Tos grūstynės, Yra sportas,  Ir tikrai ne kiekvienam. Čia svarbu kiti dalykai, Imti staigiai ir pasukti,  Šaukti, rėkti - negarbė. Akys žiba, Noris rėkti,  Bet pasiduoti nėr kada. Raumenukai nors maži, Nori nugalėti, Aš turiu laikytis. Yra čia taisyklių, Kur saugumas, Yra pagrindinė. Po grūstynių, Kaip po sporto klubo, Noris atsikvėpti.

 Knygos Knyga, kuri žiūri. Knyga, kuri rodo. Knyga, kuri moko. Knyga, kuri traukia. Nedaug tų knygų, Kurios kviečia skaityti. Kai vagi laiką, Leisti su ja. Mažai tų raidžių, Kurios visumą kuria Ir norisi graužti Lig pabaigos. Tie skyriai bėga, Ir veda mintis. Žodžių lobynais, Toli lyg kelionė. Skaitai paraidžiui, Vaizdai prabėga, Lyg pieštas paveikslas, Be potėpių drobėj. Kas raidę išrado, Tas neša mums žinią, Tos žinios visokios, Tiek naujos, tiek senos. Rašto negirdi, Bet raidės lyg kalba. Kai kalba, tai garsiai, Ir lekia vaizdai.

 Vakaras tvarte Guliu aš sofoj Ugnis plevena Kur kojos guli Ten žaizdras kūrenas Kai kojos ilsis Ten protas dirba Kur pirštai minko Ten mintys liejas Kur mintys teka Ten grožį kuria Kur langas tviska Ten šviesos dega Kur triukšmas taukši Ten muses dūzgia Kur garsas girdis Ten tyla siaučia Ir ugnis dega Ir žingsniai vaikšto Ir gera kojom Ramiom gulėti Kai skamba garsas Kažkas jį girdi Ten miego gija Nutrūksta tyliai Ugnis kūrenas Ir musės zvimbia Nes karštis saugo Musių ramybę

 Čekas Laksto Čekas, Uodegą vizgena. Alfa įrašyta Didelėm raidėm. Ilgos kojos, Šiurkštus plaukas, Blakstienos ilgos Barzda suformuota. Visada pirmas, Visur jo tvarkelė. Visi kampai apjuostyti, Visi prašalaičiai aploti. Čekas kasė, Sandėlius tvarkė, Kurmius rausė,  Ežiukus tvarkė. Visi judantys organzimai Kėlė jam smalsumą. Ar koks kvapas, ar katė Visus aplot reikėjo. Mėgo SPA procedūras, Purvas tiko jam labai. Ar ant kojų, ar kailiuko, Purvas lipte lipo. Nuo mažumės, Čekas gavo gerą šeimininkę. Keliavimas į Lietuvą,  Buvo geras pasirinkimas. Tyrė veterinarai Čeką, Kaip geriausią pacientą. Gydė, tyrė, Alergijas išnagrinėjo. Smilgos, ąžuolai Netiko Čekui Ir dar pora šimtų dalykų, Derintas maistas gelbėjo skranduką. Mėgo vandenį Čekutis, Gelbėti ne kart reikėjo, Kai žolė nervindavo Čeką Ar pasimaišydavo kas nors. Bet viso ko svarbiausia Buvo Bubas, O antroj eilė Buvo kamuoliukas. Kamuoliukas buvo viskas, Reikdavo jį mėtyti. Nešdavo be perstojo Ir reikalaudavo mėtyti. Šiaip n...

 Seniai jau bekūriau eilėraštį, o ūpas atėjo. Eilėraštis Balis Baltas balis, Kuriame aš nebuvau Sako ten labai gražu Mano Balis Visai netoli Kas savaitę ten esu Vardas jo Yra Baleliai Ir balų nėra visai Ąžuolas  Amžiaus solidaus Šakos jo vešlios Dvaras Su svirnu šalia Ir jokios dvasios šalia Toks tas mano Balis Vadinu jį Baleliais Kaip ir visi kiti Dūšia ten dainuoja Nuo paprastumo ir gerumo Bimbinėjimo vieta kvadratu

 Žygis Einam mes su Ieva Dairomės aplink Keliam kojas mes aukštai Einame tolyn Kojos pačios eina,  Burnos pačios čiauškia,  Mintys pačios plaukia Apie svajones Tos svajonės gražios,  Mažos ir mielos Apie mūs kaimuką Ir namukus medžiuose Tas namukas medyje Ievą neramina,  Nes daug reikalų yra Kol jį pastatysim Namas bus su durimis,  Su langais ir durimis Nori Ieva ir spynos,  Ir bibliotekos Tas namelis nedidukas,  Bet svajonės - didelės.  Reik mums jį statyti Ir kitaip nebus. 

Pavasaris Žalia spalva užtemdė mintį,  Ji palengva visas mintis užgoš Ir mano akys žaižaruos Nuo tos spalvos galybės.  Laukiu aš to žalumo jau nuo Kalėdų,  O žiū dar teko ilgai laukt,  Briste bridau per sniego kalnus Ir laukiau šilumos drėgnos.  Pašilo, pakvipo ir iš karto šviesiau Ir pundas tulpių man kviečia jas pirkti.  O kaipgi neimsi to pundo žavaus,  Nes žydi ir neša pavasarį savo žiedais.  Su tulpėm ir su žibutėm,  Su šaltibarščiais ir mėsos kepsiukais,  Su žygiai po miestą ir tolėliau Pradėsim gamtos mes atgimimą Nutirps užsilikęs sniegas,  Ledus paplaus vanduo  Ir vėl pražys tie sodai,  O mano bijūnai po langais. 

 1 diena arba Kalėdų belaukiant Liko tik viena diena Ir ateis nauja dieta,  Nereiks valgyti ir kimšti Reiks tik nusiraminti.  Pasėdėję, patupėję,  Padūmoję ir pamąstę Silkę ruošim pataluos Ir vyniotinį mėsos.  Štai Kūčių pirma diena Bus Ievos vardo diena.  O Kalėdos jau artėja Visi laukia net apsiseilėję.  Ieva turi užduotėlę,  Nes parūpo jai labai,  Ar tas senis egzistuoja,  Ir susekti užsimanė vaikas nekantriai.  Telefonas į draugystę  Kaip ginklanešys Ir filmuosim mes tą senį Su briedžiais ir elniais.

 Eilėraštis "Tinginys" Visko daug nutinka kompe Štai ir vakar paslapčia Dukros matė Kakę Makę O toji su nykštuku marmaliavo ekrane.  Rėkia dukros norim pieno!  Ar yra namuose sviesto?  Nusipirkti reiks kakavos,  Ir sausainių paprastų! Puoliau šiandien iš pat ryto Pildyt norų įmantrių,  Kam to pieno, kam sausainių,  O kam morkų, obuolių. Čiupo dukros iš rimtųjų Receptą tam tinginiui,  Skaitė, svėrė ir užmaišė rudą Saldžią masę tinginiui.  Laužė gaidį ir gaidelį Mažos rankos minkė, raikė, Ir kvapnus, rudas daiktas Virto tinginiu skaniu. Šeima laukė visą dieną Kai prisirps tas tinginys.  Nešė, lupo rudą daiktą,  Stalas puošės jojo gabalais.  Incidentas čia įvyko Netikėtai nelauktai, Dingo gabalas tos masės Ieško jo visi namai. Pasislėpki, kai atpjauni Vieną ką galiu sakyt,  Netaupyk ir ryk jį visą Nes maži pilvai greiti. Rytė buvo čia greitesnė Ir surijo riekę ji.  Šypsos Rytė, šypsos pilvas Sąžinė tikrai rami. 

Vakaro esybė Kai už lango jau tamsa, Ima noras palengva,  Čia martyną pagurkšnoti,  Ar kokį žaidimą tvoti. Pažiūrėję žalgiriuką,  Ėmėm mes kompiuteriuką, Atsivertę stymo pultą Ėjom mes daryt pykšt, pykšt.  Atsidarę mapsų tuntą,  Ėjom gatvėm murzinom Taškėm kraują į valias,  Ir naudojom atsargas.  Keitėm ginklus viens po kito Pakol priešai visai pakriko, Pailsėję, atsigavę,  Mes užėjome į barą.  Tam bare nėra draugų Tik žiūrėk iš pasalų Kaip draugeliai peilius mėto Ar kumštukais veidą vėto. Atsidaro dureles  Ir paskaito lenteles, Tos lentelės pilnos skaičių Kas juos skaito, tas ir laimi.  Taip ir bėga vakarai: Pora jau seniai įmigę,  Vienas tvoja žaidimus,  O aš rašau rašinius. 

Eilėraščiai liejasi į valias, šį kartą gavau prašymą sukurti eiles, kaip Bubas laukia savo testo rezultatų. Tekšt, pekšt ir yra ketureilis. Laukia Bubas rezultatų Pusnyse Čekutis miega Pusnys tos pagalvių. Laukia, miega Ir vedžioti nesileidžia. Bubas pats tai marširuoja Iš saliono į svetainę. Dar paskaito, padūmoja Ir taip laikas eina. Laukia Bubas kažin ko Niekas to nežino. Tebūnie tai ne kovidas O lengva sloga. Švęsim, rėksim į valias Kai visi prasirgsim. O gal toji vakcina Mums nulems likimą. P.s. mielai rašau tokio tipo eiles, tiesiog reikia mestelti temą, objektą ir progai pasitaikius gims panašaus lygio kūrinys.

 Agoota Skiriu šį posmą aš Agootai.  Baukšti, jauna tebeesa,  Nors daug paaugo, išgražėjo Išliko vis tik manieringa mergina. Putlumas jajai tinka prie povyzos,  Gurmė maistelis daro savo Ir viltys blėsta siekti aukštumų Nebus iš jos gimnastės ar bėgikės.  Dama įvaldžius gerą etiketą Gėlių žiedų negraužia ji.  Vikruolės jos nepavadinsi,  Tikra trispalve dabita juk ji.  Kai mano mergos užsuka svečiuosna Paspurda jai širdelė, bet nespirga.  Nes žino kas jos laukia.  Panelės esti išdidžios ir paslaptingos.  Smalsumas veda link vaikų,  Bet klyksmas, riksmas norą šį išbaido Ir tenka slėptis vėl po sofa,  Telieka laukti ir tikėtis - išlįs ji ateity. 

Eilėraštis išskirtinai dedikuotas Bubui. Pavadinimas trumpas ir konceptualus.  Bubas Žygiuoja Bubas, Dairosi aplinkui,  Ir sekmą dieną Leidžia vis kitur.  Miškais ir kloniais Su rudais batais Apsiginklavusi termosu Ir kuprine.  Iškeistas kaimas Ir pavėsinės grožis Į judesį aplink Trakus ar Kauną.  Draugų ji randa Ir sėja mintį,  Kad reik išsivedžioti Galvą nuo apnikusių minčių.  Kai oras šaltas Ar vėjas pučia,  Lietus negąsdina Judėt tolyn.  Kai Čekas snaudžia Ar pliurzos laukia,  Bubukas žingsnius  Ir vaizdus renka.  Kad šviestų saulė Nebūt taip linksma,  Ir ką jau dėsi Tan Facebookan.  Žygių maršrutus Pasirenka laikas Ir tęsti keliones Linkim visus metus. 

 Pirmas. Pirmas visada turi būti, kad viskas prasidėtų. Rašau baksnodama vienu pirštu į telefono ekraną, o mintyse sukasi žodis pirmas. Pirmas, pirmas, pirmas eilėraštis. Kai tyla užkloja erdvę,  Laikas miegoti.  Koks čia miegas,  Kai mintys dar skrenda. Lekioja po laiką Ir sukasi vietoj,  Minčių įvairovė Užmigti neduoda.  Vakaras tyla,  Tos mintys begarsės. Neištarti žodžiai,  Kaip raidės be rašto.  Tyla sąlyginė,  Jos nėra aplinkui, Tai mano garsai,  Tie visi aplinkui.  Įsiklausai žmogus Į ramią tylą,  Ir išgirsti tai,  Kam trūksta laiko išgirsti. Garsai artimi Kelia šypseną jaukią.  Knarkimas banguoja,  Kaip jūros ošimas. Tai slopsta tos bangos, Tai ketera lūžta, Tai silpsta, tai rimsta,  Tai vėl sustiprėja. Lyg muzika skamba,  Kaip kriauklės garsai,  Niuniuoja šalia Ir gaudžia ritmingai.  Galinga trijulė Man į parankę Kartu susikibę Vaiko mano sapnus.  Miego pranašai Beldžias į g...