Nutiko neplanuota, bet labai gera detoksikacija nuo elektros ir telefono ryšio kaime.
Prisikvietėm draugų į sodybą, užmarinavom šašlų ir ant visos Lietuvos atkeliavo audra. Nieko mes neatšaukėm, bet galvojom, kad greit viskas baigsis ir galėsim ramiai pasibūti, pavakaroti. Kaip tarėm, taip ir padarėm. Atvažiavo, įsikūrė svečiai ir nespėjus gerai pasibūti dingo elektra ir ryšys kartais visai dingdavo.
Ir tai buvo vienas iš įsimintinesnių savaitgalių, kai visi elektriniai prietaisai ilsėjosi, o mes šnekučiavome visi kartu. Vaikai žaidė stalo žaidimus, o mes prie žvakių ruošėm vakarienė, keliavom į pirtį ir žaidėm mafiją.
Pirtis prietemoje, au žvakėmis, buvo kažkas tokio - kai šiek tiek blausu, šiek tiek matai ir daug nematai. Kai net karštį kitaip suvoki, kai matymas tampa ribotas.
Kai nėra elektros įrenginių ir elektros, tai visi būna daugiau krūvoje, o spragsintys pečiukai duoda savo žavesio, daug žavesio.
Kaime žvakės nebuvo naudotos jau labai seniai, labai seniai. Net neprisimenu visų ten buvusių žvakių istorijos, bet gerokai prakraustę spinteles, suradom pakankamai žvakių visoms erdvėms - svetainei, tvartui ir pirčiai.
Kai pagalvoji, kad kokiuose dvaruose degdavo žvakės, tai suvoki, kokia prieblanda turėdavo būti vakare... Matai, vet žinai, kad nė velnio nematai.
Detoksikacija nuo telefonų ir elektros įrenginių užskaitau ir žavesio buvo labai daug gaminti vakarienę prožektoriaus šviesoje, o vakaroti, pirtints ir žaisti žaidimus žvakių šviesoje yra jauku, fainai ir tikrai kartočiau.
Comments
Post a Comment