Pukiokes blogas

Pirmas postas apie Čeką. Čekai, tu užimi tam tikrą vietą mano gyvenime, tad skiriu tarpšventinį postą tau :) Vakar susibūrė Čeko gerbėjų (kitaip tariant pribuvėjų/auklių) pilni namai ir atšventėm Čeko gimtadienį. Smagus buvo šuniškas gimtadienis.Itin vykę blynai, vynas, filmas apie bebrų šeimynėlę, šaltienos tortas su 3 žvakėm... Per tas žvakes vos kailiuko nenusvilai, bet vakar tau buvo daug leidžiama, žaidžiama ir šiaip turėm visai smagiai jaustis. Čekai su tavim taip lengva, kai tu šventi gimtadienį. Visiems gimtadieninkams suku galvą, ką padovanoti, o tik su tavim vienu visada aišku. Tau geriausia dovana yra KAMUOLIUKAS. Šventiniame periode žmonės išperka zooprekių geriausius kamuoliukus ir reik labai pasistengti, kad tu gautum geriausią iš geriausių kamuoliukų. Norisi ir nevienadienio, ir ne kieto, ir optimalaus dydžio, ir geros gumos ir ne per sunkaus. Manau, šis raudonas kamuoliukas ilgai tave džiugins :) Čekai, esu dėkinga, kad gimei tarpušventyje ir kad yra puiki proga sus

Kalėdos... trumpos tos šventės, trumpas pabuvimas su šeima ir artimaisiais. Pamislijau, kad Kalėdų pagrindinis tikslas yra pasidžiaugti vieni kitais, skirti laiko artimiesiems. Kūčios, Kalėdos, antra Kalėdų diena, čia kaip trys šventės iš eilės, tokių švenčių daugiau metuose nėra :) Ilgas laukimas, ruošimasis ir trys trumpos dienos jau eina į pabaigą. Gaila, kad vėl teks metus laukti Kalėdų. Smagios ir jaukios šios Kalėdos... Mano 2011 Kalėdos pasibaigs filmu. Ne šiaip filmu, o ilgai lauktu - "Katinas Pūkis". Pūūūkis :) Šito filmuko negaliu nepažiūrėti, tiek vilčių dedu į jį :) Gal ką nors gražaus apie Pūkus bus katinėlis pasakęs :)

Postas kaip atsakas į komentarą - reitingas parduotuvių ir šiaip aptarnavimo vietų. Susimasčiau, kas yra mano topas, kas yra pirmoje vietoje? Vienur jauku, kitur aptarnavimas geras, o kitur 3 daiktai blogi, bet 2 patys geriausi mieste. Už unikalią išlikusią aplinką su kakava ir spurgomis - Spurginė. Už superinį blogiukės/gėriukės vyr. pardavėjos aptarnavimą - Fielmann. Už knygas ir jaukumą knygyne - Humanitas. Už knygų įvairovę, už tamsaus medžio lentynas - Centrinis knygynas. Už chebrą - Sufkė, Kultūra. Už jaukų interjerą - Kavos klubas, Flamenko. Už asortimentą, už dirbančias bobikes - Dolita. Už kelias geras vadybininkes - Seb. Už gerai realizuotą paprastą valgyklą - Lietuviški patiekalai. Už porą gerų vaistininkių - Linita. Už skanias bandeles - Motiejaus kepyklėlė, MonAmi, Bela Toscana. Už konkurenciją ir pasirinkimo laisvę - Ermitažas. Už labai plačius tarpus tarp lentynų, už naujovę (pasisverk daržoves pats)  - Prisma. Už vyno ir alaus pasirinkimą - Vynoteka. Už

Neseniai atsidarė nauja parduotuvė ir mintys sukasi, kodėl aš joje vis dažniau ir dažniau lankysiuosi :). Nusprendžiau pasielgti, kaip su savaitgalio laidelėmis , sudėlioti viską į vietas. Objektyvus ir subjektyvus vertinimas pagal mano, kaip vartotojo akis: Objektyvus parduotuvės vertinimas    - Parduotuvės atstumas nuo namų/darbo    - Parduotuvės darbo laikas    - Asortimentas    - Parkavimo vietų skaičius, parkavimo vietų dydis    - Personalo kiekis Parduotuvė turėtų būti greitai pasiekiama automobiliu nuo darbo/namų, keliai neduobėti, šviesoforų mažai, kamščių mažai, o parkavimas neturėtų sukelti gaišaties sukant ratus ir ieškant, kur prisiparkuoti. Mano pamėgtoje naujoje parduotuvėje jau matau problemas - artimiausias kelias duobėtas, o sukti dvigubus kilometrus nesinori. Subjektyvu, bet vis tiek vienas iš kriterijų renkantis parduotuvę, jeigu reikia paprasto dalyko. Parduotuvės ir šiaip įstaigos sutrumpino laiką ir pastebiu, kad turiu anksčiau lėkti iš darbo, kad tik

Kalėdos jau artėja, jau mandarinai eina į trasą, jau namai truputį papuošti :) Papuošimai šiemet bus be eglės, pakabinom šiandien girliandas, artimiausiu metu karpysim snaiges ir klijuosim ant langų. Nusprendėm šiemet, kad mūsų kalėdinė eglutė tegu auga miške ir tik po 40 metų būna nupjauta. Kalėdos, jau jaučiu, kaip jos artėja, tik dar sniego trūksta :)

Kviečiu kelis draugus trečiadienio vakarui ir pristatau kelis variantus užkandžiams, maistui ar desertui: Užkandis:    - Silkė su spanguolėmis, silkė marinuota medaus ir balzaminio acto padaže    - Keptos barankytės pagal Rasitą Pagrindinis patiekalas:    - Efkos ilgai žadėti ir dar ilgiau laukti sušiai    - Vištienos ar kitos mėsos fondiu su orkaitėje keptais burokėliais ir kitais garnyrais    - Sūrus varškės pyragas (pagal Anetos receptą) Desertas:    - Creme brulee    - Morkų sausainiai su varškės įdaru (radau šiandien receptą žurnale Virtuvė Nr.12)    - Eklerai. Jau senokai mąstau, kaip juos išbandyti, bet yra rizikos su jais...    - Kriaušės vyno padaže    - Mamos džiovintas obuolių sūris Ką renkamės? :)

Pratęsiau baldų pervilkimo patirtį... Buvau savaitgalį kaime, iš anksto buvau sugalvojusi, ką veiksiu, tad ėmiausi jau truputį išbandyto darbo - baldų minkštosios dalies pervilkimo. Nusivežiau į kaimiuką reikalingą techniką: siuvimo mašiną, kabių pistoletą, audinio. Mislijau, kad visai greitas darbas yra tas pervilkimas, tik iškerpu, tik susiūnu, tik sušaudau ir visas baldas bus naujai gimęs. Pirmas vakaras praslinko itin greitai, o gale tik 2 mažos dalys buvo pervilktos, sekmadienį dar pašaliniais darbais užsiėmiau, tad viso savaitgalio rezultatas - 3 mažos pervilktos dalys. Mažokai, bet gavosi gražiau nei mano pirmas pervilktas baldas, tvirtesnis apvilkimas, audinys gražiau prigludęs. Per porą žiemos savaitgalių gal yra tikimybės damušti šį projektą ir turėti naują, gražų, minkštą virtuvės kampą. Tik audinio gali pritrūkti, tad teks susigalvoti išeitį :)

Savaitgalį atsikėlusi mėgstu įsijungti ir paspoksoti "laideles". Žodis "laidelės" patapo bendrinius, nes laidelės rodomos tik savaitgalį ir jų tematika panaši. Šios savaitgalio laidelės tapo impulsu savaitgalį lipti anksčiau iš lovos ir įsijungti televeizorių. Aiškių laidų rodymo laiko niekada nežiūrėjau, nors knietėjo užmesti akį ir gal šiek tiek daugiau pririšti prie laidų rodymo laiko ir pakoreguoti savaitgalio įpročius. Prisedau prie TV programos ir net nustebau, kiek mano žiūrimų laidų yra ir kiek aš jų vis atsitiktinai žiūriu arba tiksliau pasakius - užtaikau pažiūrėti. Mano žiūrimos savaitgalio laidelės:    Šeštadienis 8.30 - LRT - Gimtoji žemė. Laida orientuota į ūkininkus ir jų aktualijas. Žemės ūkis nesvetimas, tad smagu pažiūrėti.    Šeštadienis 09.30 - BTV - Autofanai - Galima žiūrėti, galima nežiūrėti.    Šeštadienis 09.50 - TV6 - Per objektyvą. Pažintinė laida apie fotografiją. - Neseniai atrasta laida, patarimai skirti foto mėgėjams. Suerzino p

Šiemet buvau beveik gera, beveik, tai vadinasi nebeviltiškai dora, tad nusipelniau daug, daug dovanų per Kalėdas. Pirmas laiškas Kalėdų seneliui: Mielas, senas, barzdotas seneli, rašau tau laišką, nes tikiuosi iš tavęs daug. Daug mielų, šiltų dovanų, kurios skirtos tik man. Rezervuok seneli savo snieguoles, kurios rankdarbiais užsiima, rezervuok savo nykštukų brigadą, nes dovanų noriu mielų. Seneli, kad teisingai viską suprastum iš pirmo karto, pateikiu tau sąrašą, iš kurio galima rinktis:  - pirma vieta. Pirmą vietą užėmė mano šioks toks pasinešimas kepti, virti ir šiaip sukiotis virtuvėje. Tas daiktas vadinasi KitchenAid. Seneli, tu gali :) - antra vieta iš seneli tu gali - žoliapjovė. Tokia didelė, pusiau traktoriukas. Sėdžiu, vairą siukoju, žolė tyška į šonus, per pusvalandį visa žolė sugula, aš guliu hamake ir knygą skaitau. - trečia vieta irgi iš seneli tu gali serijos :). Pirties įrengimas, kambario remontas. Seneli, gal tu turi kokių draugų ar pusbrolių, kurie dar vis

Ašmena. Draugas Leninas centrinėje aikštėje Minibaras - tūkstančiais Viešbutis - milijonais Daugiaukščiai ir jų paraitymai Baltarusių kalba tik ženkluose, jos neišgirdau visai Maži medinukai su dailiais langų rėmais ir dažytais rąstais Įžymioji traktorių gamykla -Belarus

Grįžinėju iš Minsko, pagaliau prisijungiau prie interneto ir skubu pasidalinti įspūdžiais iš Minsko. Nustebino nedaug, galvojau, kad bus kažkas seno, kažkas ne taip ir bus daugiau stabukų. Keli pastebėjimai Minske 2011-aisiais:  - Ašmenoje draugas Leninas stovi aiškėje. Minske jis irgi kažkur yra, tik jo nemačiau.  - Dauguma laukų apdirbti, dirvonų kaip pas mus nėra.  - Minsko daugiaukščiai, daugiabučiai - didesni nei Lietuvoje, spalvos įvairesnes, stogeliai, užraitymai...  - Interjero subtilybės, kas ten prabanga ir gražu, man truputį pakvipo kičiuku.  - Švara mieste.  - Mažai individualių namų mieste ar priemiesčiuose, pasirodo, kad žemės baltarusiai nei vienas neturi. Namą, butą gali turėti, statyti, bet tai nereiškia, kad kai valstybei prireiks, kokį strateginį pastatą statyti, kad tavęs atsiklaus ar galima nugriauti tavo namą.   - Plaštakės viešbučio bare. Trys apyjaunės plaštakelės visą vakarą gėrė po sulčių stiklinę, įdomu buvo stebėti jų ir jų įkaušusių, apysenių klien

Savaitgalis maloniai nustebino geru oru, gal dėl to taip smagu buvo kaime. Tris dienas iš eilės retai tenka būti kaime, tad su malonumu praleidau jas ten. Smagumėlis buvo kuistis namukyje ir lauke. Keistas jausmas, kai grįžau namo kūno pozicija tapo sėdima, o kaimukyje - amžinas judesys. Ėjimas ir tvarkymas kažko: nuo žolės pjovimo, lapų grėbimo, medžių tepimo sodo tepalu, juodųjų serbentų sodinimo, mėšlo vežimo su TOČKE, akmenų rinkimo, nesibaigiančio kuopimosi namukuje, valgio gaminimo. Šį savaitgalį dar kartą išbandžiau duonkepį, iškepiau du kepalus duonos ir "kleckučių" duoną. Pirmąją normalią duoną kepiau jau antrą kartą, tad nieko nenutiko stulbinamo, bet kleckučių duona visai patiko. Pastaroji daroma iš mielinės tešlos gumuliukų pavoliotų lydytame svieste ir apvoliotų cukraus, cinamono mišinyje. Sumečiau kleckiukus į skardą ir kepiau apie pusvalandį. Šiek tiek per ilgai pabuvo tas saldumynas mano duonkepėje, tad ėmiausi gudrybės. Gudrybė būtina, nes bandelių apačia k

Vėlinės, kapų lankymas ir pamastymai kaip ilgai žmonės prisimenami :) 4 senelius vaikystėje turėjau ilgai ir gerai juos visus prisimenu, vieni mane labai, labai mylėjo, kiti tik kaip eilinę anūkę iš viso būrio. Pirmą kartą per šias Vėlines suvokiau, kad kapai kartais ir gerai. Progos pagalvoti apie senelius ne visada atsiranda. Mintys dažniausiai sukasi apie einamus reikalus, o ne apie vaikystės prisiminimus apie senelius. Nulėkiau šiandien į kaimą, akis vis ieško vietų ir daiktų, kaip buvo tuomet prie 15-20 metų. Pasikeitė nemažai, medžiai padidėjo, babytės gėlynas jau kitoks, vienur trūksta kopėčių, kitur berželis nemažas žaliuoja, kur jo nebuvo. Kitam kampe žiūrėk būstas medyje sukaltas, kitaip obelys apgenėtos, lauko virtuvės nebėra, kur sėdėdavau prie pečiaus ant mažo suoliuko, atsirėmusi nugara prie babos kuparo. Gaila, kad nebėra to pastatėlio, kur man baba čirvinius blynus kepdavo ar didelį puodą bulvių šutindavo kiaulėms. Su daiktų prapuolimu, prapuola ir dalis jausmo. Tas j

Vakar rašiau, kaip laukiu kol duona kepa, o šiandien jos likęs tik galiukas. Duoną iškepti duonkepėje pavyko puikiai, nors ji ir gerokai per ilgai pabuvo prieš iškepant ją. Duonos skonis lyginant su keptąją orkaitėje gavosi geresnis, kaime suformavau kepalą, tad visai jausmas apėme, kaip šventą daiktą ištraukčiau iš krosnies. Nors duona kepama duonkepėje gerokai apkepa ir pluta tamsi, skonis - nuostabus. Duonos kepimo procesas: Duonkepio kūrenimas Iššlaviau žarijas ir pašoviau duoną Duona kepa Vištiena iškepė, o duona dar kepa Iškepė, nespėjo atvėsti, o jau prapjoviau ir ragauju Duonos receptas (gautas iš Rūtos): - 0,5kg rupių ruginių miltų - 150g cukraus - 3 nubraukti arb.šaukteliai druskos - 0,9l šilto vandens - 0,2-0,5l raugo - 0,3kg aukš.rūšies kvietinių miltų - 100g viso grūdo ruginių miltų - 100g saulėgrąžų - 100g kvietinių sėlenų - 100g linų sėmenų - 100g kmynų Tešlos minkymas ir kepimas: 1. Ruginius miltus, cukrų, druską, šiltą vandenį, raugą minkyti 10-15

Spirgu... Spirgu laukdama, nes dabar lauksiu valandą ir žiūrėsiu, ar išėjo eksperimentas. Eksperimentui buvo ruoštasi seniai - patikrinta, ar duonkepį galima iškūrenti, patikrinti duonos kepimas namų orkaitėj. Duonos kepimas kaime Vakar eidama miegoti užminkiau duoną ir palikau per naktį, kad pakiltų. Iš ryto pirmas darbas buvo iškūrenti duonkepį - realiai iškūrenti užtruko apie 2 valandas, nors nesulaukiau, kol gerokai apdegs žarijos, o tiesiog jas iššlaviau iš duonkepio. "Džėdžienė" ir mama sakė, kad kai duonkepio viršus pabaltuos, jis jau iškūrentas ir jau galima šauti duoną. Duonkepio iškūrenimui priereikė apie 20-25 pliauskių :) Duona šiek tiek ilgai pabuvo nekepta, pagal receptą tik 6-8 valandas ji turi išbūti, o per naktį ji buvo apie 10 valandų. Laukiu toliau, fiksuoju viską ir negaliu nieko daugiau veikti, tik trintis aplink duonkepį. Nuotraukos grižus namo...

Atradau šį rudenį naują pomėgį - augalininkystė. Kuris jau laikas supratau, kad gyvūnai ne man, o augalai - kaip tik man. Naujos ligos simptomai: - kaimas, - daržas kaime, - komposto dėžė, - daržo plėtimas, - gėlyno plėtimas, - uogienių virimas, - genėjimas, - sodo, daržo knygų įsigyjimas ir skaitymas, - domėjimasis skiepyjimu. Skiepijimas liko praktikoje neišbandytas, knygutės paskaitytos apie balną, pagerintą skiepijimą, akiavimą ir kt, bet reiks laukti žiemos, reiks imti įskiepius žiemą ir bandyti. Suvokiu pati, kad lengviau obelį ar kriaušę naują nusipirkti, bet niežti nagai išbandyti skiepyjimą. Noriu skiepyti Spartan, Auksio veislę į obelis, jau radau, kur skiepų pasiimti. Kai nors vienas skiepas prigis, tai reiks kriaušes bandyti skiepyti į svarainį - turėtų gautis nemaža atrakcija - mažaūgė kriaušė turėtų augti. Daržo ir sodo kūryba tęsiasi... nors ir vėl savaitgalis šviečiasi ne kaime :)

Seniai bekepiau ką nors saldaus ir užsimaniau išsikepti obuolių pyragą. Prasivežiau iš kaimo obuolių ir keletą kriaušių, tad užsiėmiau obuolių gelbėjimo operacija. Susiradau pirmą pasitaikiusį obuolių pyrago receptą: - 2 kiaušiniai - 200g sviesto - 350g miltų - 1,5 arb. š. kepimo miltelių - 270g cukraus - vanilinio cukraus 10g + vanilino ekstrakto keli lašai Obuolių pyrago kepimas: 1. ištirpinau sviestą 2. nulupau 2 didelius obuolius ir 2 vidutines kriaušes, supjausčiau skiltelėmis 3. išsukau sviestą ir cukrų + vanilinį cukrų su mikseriu 4. atvėsus sviestui, įmušiau 2 kiaušinius - išsukau 5. supyliau miltus su įmaišytais kepimo milteliais - išsukau ir tešla baigta 6. išklojau kepimo skardą kepimo popieriumi, ištepiau sviestu 7. puse tešlos išklojau skardą 8. susluoksniavau obuolius, kriaušes 9. paskirsčiau likusią tešlą ant viršaus 10. kepiau 175° apie 40 min. Skanaus, o aš jau valgau dar karštą pyragą su pienu :)

Šią vasarą išbandžiau kepti įvairias daržoves lauže. Kepiau:    - bulves - nieko naujo, viskas kaip vaikystėje, juodos rankos, skonis pažįstamas, nors ir nostalgiškas,    - svogūnus - nustebino skonis, skanu, saldu, neįprasta - verta pamėginti,    - burokėlius - kaip ir virtas burokėlis, nieko ypatingo, nors skonio lyginant su virtais puode,    - morkas - skani apskrudusi morka, nei virta, nei kepta morka - maloniai nustebino kitoms morkos skonis,    - kukurūzus - užaugo kukurūzai, iškepiau burbuolę - skanumelis, verta kepti daugiau prinokusias, nes jų skonis geresnis ir grūdai ne taip greitai sukepa,    - obuolius - nostalgija, kai babytė pečiaus orkaitėje kepdavo obuolius. Skonis nei kiek nepasikeitė, galima pirštus apsilaižyti - vietinis kaimo desertas. Reziume - liko išmėginti kepti česnakus lauže, o pamėgau keptus svogūnus, keptas morkas ir kukurūzus kaip garnyrą prie keptos mėsos.

Jau baigiasi daržo darbai, jau imu galvoti, kaip plėsti daržą, ką sodinti/sėti pavasarį. Užsikabinau aš su tuo kaimu ir kuo toliau, tuo labiau. Galvojau, gal praeis, bet viskas tik aštrėja ir noras važiuoti į kaimą yra visada. Vėl prisigaudžiau idėjų, vėl užsimaniau plėsti erdvę, tik šį kartą gėlyno sąskaita. Paskutinį kartą lupau velėną žemuogėms ir noro daugiau lupti velėna nėra - perskaičiau, kad galima nekasti, o šiaip išguiti pievą iš būsimo gėlyno vietos. Perskaityti patarimai - gaminti sumuštinį:    - kloti kartoną ar laikraščius,    - sluosksniuoti mėšlą,    - sluoksniuoti šieną ar šiaudus,    - sluoksniuoti mulčią ar kompostą. Darysiu šį sumuštinį, nes pati pastebėjau, kad sumetus į krūvą nupjautą žolė, tame plote apačioje esančios žolės supūna per metus ir sukasti nebebūna sunku. Sumuštinis bus per žiemą ir turės supūti, nes pavasarį aš jame pasodinsiu moliūgus ar cukinijas, o po metų jau žydės gėlės.  Moliūgai ir cukinijos šiais metais prasikalto darže, tad bus išguitos. Ne

Viriau kaime ant pečiaus ir vėl uogienę. Šį kartą obuolius viriau su svarainiais, svarainių netikėtai davė teta :) Šis postas ne apie uogienę, bet apie prisvilusius puodus. Nepaslaptis, kad verdant uogienę genėjau sodą, tai nieko keisto, kad uogienė šiek tiek pasvilo. Tik išpilsčius uogienę į stiklainius išaiškėjo žala puodams, bandžiau šveisti kaip visada su geležiniu šveistuku - supratau po 5 min, kad tik laiką gaištu, o efekto jokio. Išradimas - eureka! Pernai kaime šveičiau rastus su drėle ir prie jos montuojamu vieliniu šveitimo disku. Puodams šveisti šis daiktas irgi puikiai tinka - jokio inirtingo brūžinimo, tik laikai, paspaudi, pakreipi kur reikia ir iš karto efektas matosi. Pašveitus bent kelias minutes nušvito viltis, kad ir toliau tuose puoduose galėsiu virti kažką, o nereiks jų išmesti. Gaila, vaikystėje nesugalvojau, nes tada buvau patapusi beveik profesionalia puodų svilintoja - šveitėja. Mano išradimas + = vėl blizgantys puodai

Šią savaitę užsimaniau picos, vieną vakarą užsukau po darbo pasiimti išsinešimui, o kitą vakarą praverčiau knygas, susiradau receptą ir kepiau. Picos tešlos receptas:    - 200g manų    - 800g miltų (6-8 didelės picos)    - 650ml šilto vandens    - 15g sausų mielių    - 2 šaukštai rudo cukraus    - šaukštas alyvuogių aliejaus Tešlos užminkymas:    - išpyliau miltus ir manus ant minkymo lentos, padariau duobutę apie 15cm skersmens,    - šiltame vandenyje ištirpdžiau cukrų, supyliau mieles ir palaukiau, kol jos aktyvavosi,    - į miltų duobę pyliau vandenį ir šakute plakiau, supyliau aliejų    - kai masė sutirštėjo, baigiau minkyti rankomis (minkiau bent 10 min, kad elastinga tešla būtų)    - atgnybiau tešlos gabaliuką, iškočiojau blyną apie 0,5cm.    - iš 1 kg miltų/manų tešlos išėjo 6 ar daugiau picų, tad nerealus kiekis suvalgyti tą patį vakarą. Visos picos gavosi skirtingos, įdarai:    - tunas    - vištiena    - pomidorai    - pomidorų pasta    - saulėje džiovint

Savaitgalį viriau uogienę-obuolienę. Smagus jausmas ne pirkti uogienės stiklainį, o pasigaminti jį pačiai. Obuolienės receptas:    - krepšis obuolių - pageidautina antaninių    - cukraus Nulupau obuolius iš vakaro, supjausčiau skiltelėmis, užpyliau cukrumi. Obuoliai išleido sultis ir susmego puode per kokius 8 cm, tad galėjau puodą pripjaustyti su kaupu. Po pusryčių ant pečiaus užkaičiau du puodus pjaustytų obuolių, stengiausi virti ant mažos ugnies, bet gavosi kitaip. Nemečiau malkų - beveik nevirė, užmečiau pliauską - pradėjo dugnas svilti. Viriau gal pusvalandį, gal valandą, o gal ir ilgiau. Obuoliai sukrito, spalva po truputį tamsėjo. Sukrečiau uogienę į stiklainius, uždariau - pirmoji uogienė šiemet. Po pusvalandžio pirmas stiklainiukas ištuštėjo. Mamos paklausiau, kaip babytė virdavo obuolienę - pasirodo obuolius užpiltus cukrumi laikydavo labai ilgai - 2 dienas prieš verdant ir ,žinoma, dėdavo daug cukraus. Šį kartą nesigavo kaip babytės uogienė, bet po truputį atmu

Kaimas... paskutinės šiltos savaitės ir pasiruošimas žiemai. Šį rudenį rimtai susidomėjau genėjimu, tas rimtai, tai vadinasi perskaičiau knygą, kelis žurnalus perverčiau ir youtube pasižiūrėjau filmukų.    Genėjimo literatūra sako:       1. jeigu nepradėjai genėti medžių, tai ir nepradėk. Ši mintis man labai patiko, nes mano genėjimo negalima vadinti pradžią, čia tik įžangos įžanga.       2. jeigu pradėjai genėti, tai privalai tęsti.    Žurnalai pateikia gražiai paišytus paveiksliukus, kaip turi būti apgenėtas medis, bet ...     Youtube patiko kelios mintys:       1. nusiimi kepurė ir meti į obelį, per jos vidurį turi perskristi kepurė, o ne užsikabinti už šakų.       2. formuoti kelias pagrindines šakas į šalis, pjauti lauk pagrindinį augantį lyderį.       3. aukšis, kad pasiektum skinti be kopėčių. Šis variantas man netinka, nes medžiai po keliasdešimt metų. Viso medžio gaila pjauti.       4. per kartą nugenėti tik 30 procentų šakų.       5. nepjauti šakos visiškai, visiš

Pasidarėm trijų dienų kelionę su draugais  po Lenkijos kitą pusę ir aplankėm: Malborką, Gdanską, Sopotą, Gdynią ir Helą. Važiavom su mašina pro man nepažintą ir nekeliautą Lenkijos pusę, Varmijos Mozūrų+Pamario. Pirmas įspūdis keliaujant Varmijos Mozūrų kraštu - ne Lenkija, akivaizdžiai trūksta taip Lenkijoje mėgstamų daugybės reklamų. Reklamos stendų beveik nebuvo, o jeigu ir buvo tai nei dydžiu, nei spalvomis negadino vaizdo keliaujant. Visas šis kraštas nusėtas gražių raudonų plytų namukų su čerpiniais stogais - akivaizdžiai trūko neaptinkuotų blokių namų, ryškiomis spalvomis nudažytų namų, reklamos ir kitos bjaurasties. Su draugais atradom naują terminą - "Aplenkinimas", kai gražų daiktą subjauroji, kaip sugalvoji: nudažai ryškiai ar stilizuotais ornamentais, prilipdai netikusį priestatą, užklijuoji namo fasadą plytelėmis iš vonios, galų gale pristatai reklaminių stendų kur pakliuvo. Pirmas sustojimas - Malborkas Malborkas, kaip paaiškėjo turi itin didelę pilį, užima

Šiandien Barako Obamos gimtadienis, tiesa, ir aš po 19 metų gimiau :) Prasidėjo šiandiena sms 0:55, tiksliai, kai esu gimusi. Palinkėjimas... dvaro ir kitų "mano" dalykų. Užsuku į darbą su pilna skarda creme brulee, deginu juos visų akivaizdoje, mėgaujuosi kolegų dėmesiu. Grįžtu po kavos į darbo vietą, o ten dilgėles "žydi" siklainyje ir aplink šliaužioja sraigės ant mano darbo stalo. Sąmokslas aiškus, nuotaikos užtaisas visai dienai. Darbo diena nebuvo įprasta, kelis skambučiai, keli darbai ir... priėmimas sveikinimų telefonu, plepėjimas su visais per skype ir facebooką :) Vien dėl to verta turėti vieną dieną, kad persimestumei su visais žodeliu bent vieną kartą per metus. Dėmesys neprošal :) Vakare gėlės, smulki draugija ir nukeliavimas į kavinukę, keli grimbergeno alaus ir grįžimas namo su dainomis. "Pasėjau linelį ant pylimo, dėl jauno bernelio, dėl mylimo...". Smagu padainuoti, tik dainos žodžių trūksta :)

Per atostogas prisitrepsėjau pėsčiomis, tad grįžusi jaučiau energijos perteklių. Organizavau plaustu plaukimą Nemunu, tiesa, chebros per mažai susidarė. Organizavau maudynes per pietus, bet sutartą dieną oras pašlijo. Nutariau organizuotis pati :) Nulekiau šiandien po darbo ir nuleido man kraujo, jau ramiau jaučiuosi ir dūšia ramesnė. Sėdžiu apibintuota ranka ir tikiuosi, kad kam nors pravertė tie keli šimtai ml mano kraujo. Beje, šiandien už mano nemokamą kraują davė porą šokoladų ir knygą, gal pateksiu tarp trijų laimingųjų ir paskraidins mane oro balionu...

Vakar po ilgo laiko tarpo užsėdau ant dviračio ir važiavau, kur akys veda. Vakar jos nuvedė į Aleksotą, ten porą  įdomių dalykų atradau: - Bella Toscana kepyklėlę visai šalia Aleksoto turgaus. Kepyklėlė nedirbo vakare, bet vis tiek smagu, kad kepyklėlės kuriasi net tik centre bet ir kitose vietose. - Antakalnio parką . Parkelis nedidelis, bet jaukus: šviežiai pjauta žolė, futbolo vartai, jaunimėlis žaidžiantis futbolą. Kada gal reiks sugrįžti į šį atokų parkelį su knyga ir dekiu. Grįžtant namo prasukau pro Laisvės alėją, nustebino kiek žmonių daug sėdi baruose antradienio vakare. Nauji barai apgulti, džiazbaryje, miesto sode irgi žmonių netrūksta. Keistas jausmas dėl šliaužiojančių žmonių darbo dienos vakare. Malonu... :)

Šiandien išsikepiau kalną bandelių, viso gavosi kokį 80 vnt. Dar nežinau, ką su jomis veiksiu, gal net teks į darbą nešti :) Jeigu bandyčiau jas valgyti, tai sprogčiau. Šiltos buvo nerealiai skanios su pienu. Saldi ir nesaldi tešlos skirtingos ir net nežinau, kuri tešla skanesnė... Bandelės su kopūstais ir lašinukais Nesaldi mielinė tešla: 25g šviežių mielių 2 šaukštai cukraus 250ml pieno 1 kiaušinis Žiupsnelis druskos 5 šaukštai alyvuogių aliejaus 500g miltų (405D) Tešlos minkymas: Pašildytame piene ištirpinti mieles ir cukrų, leisti suputoti mielėms. Kiaušinį išplakame, beriame druską, alyviuogių aliejų, mieles su pienu, išsijotus miltus ir minkome ne per kietą tešlą. Tešlą paminkom bent 10 minučių, kad būtų elastingesnė. Uždengiame dubenį rankšluosčiu ir paliekame kilti. Kartais tešlą aptepu aliejumi, kad neapdžiūtų. Raugintų kopūstų įdaras: Rauginti kopūstai (tinka ir iš parduotuvės, reiktų apie 0,5kg) 1 brokine tarka sutarkuota morka Sauja kmynų, žiupsnis švieži

Birželio 29d - liepos 9d: Kaunas, Krokuva, Zamkovskeho Chata, Karlovy vary, Ikea, Kaunas. Kelionėj buvo skanaus alaus ir maisto, kelias idėjas reiks realizuoti savoj virtuvėj:    Virtos kukurūzų burbuolės garuose. Būtų dar skaniau jas pakepti ant sviestuko    Omletas su voveraitėmis, plonas ir iškeptas neverčiant ant kito šoto.    Karka    Guliašas alaus padaže    Žuvis kepta svieste    Česnakinė sriuba su švelnaus sūrio gabalėliais dugne    Skryliai, ar kaip juos pavadinti, su brinzos sūriu    Indų restorane - juoda arbata su kondensuotu pienu ir prieskonais    Paprasti makaronai su šviežiu baziliku    Kepti svogūnų kroketai prie mėsos    Desertas iš jogurto, sausainių, braškių aukštoje stiklinėje Karlovy vary giriasi Becherovka ir vafliais, tad reiktų namuose prisiruošti ir išsikepti vafliukų, kaip vaikystėje...

Vakar iš sodo parsivežiau braškių ir vyšnių, braškės permerktos lietaus ir gausiai apėjusios purvu, o vyšnios ... Vyšnios rūgščios iš esmės ir tinkamos tik kompotams ir uogienėms. Iš vakaro nuvaliau braškes ir užpyliau cukrumi, parą pabuvo apibertos cukrumi šaldytuve, išsiskyrė daug sulčių, tad buvo pagrindas uogienei. Viriau atskirai braškes ir kitam puode šiek tiek braškių ir išgliaudytų vyšnių. Iš vaikystės prisiminimai buvo, kad vyšnių gliaudymas yra žiaurus užsiėmimas, kai kelis kibirus reikdavo išgliaudyti uogienei. Gliaudžiau pirma su žiogeliu, o po to susiradau labai mažą šaukštelį, tai labai greitai sutvarkiau litrą vyšnių... Nepasiteisino vaikystės prisiminimai :) Užkaičiau puodus, o koks kvapas paslido nuo uogų, iškaitinau stiklainius orkaitėj ir sukrėčiau uogienę į stiklainius. Uogienė gavosi beveik kaip pas mano babytę. Uogienė turi būti tiršta, labai saldi, tamsi... Kai beveik nesiima uogienė iš stiklainio nesulanksčius šaukšto... Babytės uogienė... Babytė virdavo nu

Buvau Krokuvoj ir nustebau, kad ir ten yra "stiklainis". Stiklainis yra Kauno Laisvės alėjoje, bet jis turi vyresnį pusbrolį Krokuvoje :) Pūpso Krokuvos stiklainis, ir paskirtis tokia pati - viešbutis, tik proporcijos kitos - 3 aukštai mūro, 2 stiklo. Lenkų architektai nenuvertė frontono, stiklas ne taip akį rėžia, bet vis tiek stiklainis. :)

Morką priskirčiau prie savo mėgstamiausių daržovių, tad šiandien truputis dėmesio joms :). Pasiskaičiau šiandien apie morkas internete ir mano morkų pasaulėžiūra apvirto aukštyn kojom. Morka yra morkinė ir taškas,  bet pasirodo yra visai kitaip. Senais laikais morkos buvo violetinės ir tik olandų dėka jos patapo morkinės (šitą paaką girdėjau). Pasirodo, ir dabar yra įvairių formų ir spalvų morkų sėklų: baltų, geltonų, morkinių, raudonų, violetinių. Forma tai dažniausiai pailga tradicinė šaknis, bet yra mažos apvalios morkos - primenačios ridikėlių formą. Reiks kitais metais darže užveisti kitokių morkų - gana čia su standartinėmis daržovėmis. Teks siųstis violetinių morkų sėklų internetu iš "šiltų" karštų, užsiauginti, ragauti ir stebinti svečius.

Pagaliau išaušo ta diena, kai namuose gaminau Crème brûlée. Suflė indukus ir degiklį jau būtinai reikėjo išbandyti. Receptų pilnas internetas, patarimų irgi, tad imkit bet kurį receptą ir darykit. Ingridientai: - 1 vanilės ankštis (radau prekybos centre, bet kokybe nelikau sužavėta). Galima naudoti ir vanilės ekstraktą, tik rasti man jo Lietuvoje dar nepavyko. Jamie keliose savo laidelėse rodė, tad žinau, kad tokio būna ir jis labai tinka kepiniams. - 6 kaimiškų kiaušinių tryniai - 100 gramų cukras - šiek tiek cukraus viršutinei plutelei suformuoti - 500 ml 35% grietinėlės. Galima naudoti mažiau grietinėlės ir dalį pilti pieno, gausis ne toks riebus creme brulee. Creme Bruleee namuose Eiga: - Į puodą supilti grietinėlę ir užkaisti (vidutinė ugnis) - Vanilės ankštį perpjauti per pusę, grūdelius nubraukti su peilio galu ir sudėti į grietinėlę, taip pat įmesti ir vanilės ankštį į grietinėlę. - Virti iki grietinėlės užvirimo, kai užverė greitinėlė, nukėliau puodą nuo ugnies, išt

Seniai svajojau įsitaisyti makaronų gaminimo mašiną ir gaminti makaronus, kočioti tešlą, daryti lazanijios lakštus,  daryti tešlą koldūnams. Svajonė išsipildė ir namuose atsirado dar vienas virtuvės rakandas - makaronų gaminimo mašina (pasta machine). Trepsėjau apie ją kelias dienas ir kada čia užminkiau tešlą. Mašinėlė nauja, aš pirmą kartą gaminau makaronus namuose, tad įsivaizdavau ne makaronus, o stebūklą. Stebuklas neįvyko, bet gavosi skanūs, neištižę, švelnūs, rankų darbo makaronai. Padažą dariau lengvą: pievagrybiai, svogūnas, grietinėlė; gal padažas stebūklo nepadarė :). Šiaip ir be tos makaronų mašinos galima lengvai pasidaryti makaronus, išsikočioti tešlą ir su aštriu dideliu peiliu susipjaustyti. Bet šis rakadas užima garbingą vietą virtuvėje, vien ko verta, kad atėjus svečiams gali parodyti, kaip gamini makaronus :)))))) Beveik tokia pati egzotika, kaip sraigių gaminimas :)

Kirba mintis apie gulėjimą hamake kaime... Pirkti noro nėra, pernykštis hamakas mažokas, tad pora išeičių: - imti audinį, kraštus suveržti ir kabinti tarp medžių  http://www.youtube.com/watch?v=AJlEQpcbM1I&feature=related - nusipinti hamaką :)  http://www.youtube.com/watch?v=c73ZI0oYFMw&feature=related Pažiūrėsim, kuris variantas bus įgyventintas :)

Šiandien užėjo kepimo būsena, užsimaniau iškepti ką nors iš mielinės tešlos. Nesijaučiu tvirtai su mieline tešla, paskutinį kartą Oliverio "sexy buns" buvo valgomos šiltos, o ryte teko išmesti, nes guminės pasidarė :). Pradžioj internete susiradau receptą su raugintais kopūstais, paskui mielines bandeles. Rezultatas... nebegaliu valgyti, nebetelpa, bet vis tiek noriu :)

Šiandien su bendradarbiais žaidėm dažasvydį, viskas vyko super, nugalėjom priešininkų komandą keletoje rungčių ir organizatorius pasiūlė imituoti "Waterloo" mūšį. Nebuvau tokio girdėjusi dažasvydyje, sukėlė įtarimų, bet pasirašiau. Mano laimei, mane pašovė pirmame raunde, bet nebuvo įkalčių, tai teko dar viename raunde atstovėti... pašovė dar skaudžiau į koją ir vėl organizatorius sako, kad nėra mano "žaizdos", bet trečios riebios mėlynės jau pati sąmoningai atsisakiau. :) Gerai, kad protas manęs neapleido, nes mergina išlikusi paskutiniame raunde pasipuošė didele mėlyne ant kaklo :) Patarimas - nepasirašykite dažasvydyje ant "Waterloo".

Visada patinka panaudoti daiktą antrą kartą, bet šį kartą mane nustebino išradingumas. Radau straipsnį, kaip iš vyno statinių medienos galima pasigaminti baldus ir net visas grindis. Statinės naudojamos vynui brandinti 3-6 kartus, o po to kas su jomis nutinka? Pasirodo, galima daug ką iš ąžuolo pasigaminti, statinių medienos tekstūra įvairi: degintos, nuspalvintos balto ar raudono vyno. Gražu... ir aš noriu tokių grindų :)

Atradau skanią virtuvę, jaukų interjerą ir nuolatos pradėjau lankytis viename bare. Baras, kuris ūžia ir jame malonu leisti laiką, neprailgsta laikas laukiant užkandžių, maisto ar sąskaitos ir kuriame gali pradėti bičiuliautis su šalia sėdinčiais nepažįstamaisiais. Šiandien nustebino Creme brulee skonis: - skonis dieviškas - plutelė traški, nors jos ir mažai - indukas pakankamo dydžio Grįžusi namo iš karto susiradau internete, kas Lietuvoje prekiauja Creme brulee indukais (suflė indelis - Ramekin in eBay) ir kitą kartą būdama Vilniuje prigriebsiu nors kelis. Kada nors namuose svečiai bus vaišinami šiuo desertu.... 2011-06-08 creme brulee 12 indelių laukia svečių.