Pukiokes blogas

 Vaikystėje namuose buvo naujas, normalios kokybės akardeonas. Kartais nueidavai, timpt, timp ir vėl į vietą padėdavau. Tėvai tikėjosi, kad gal kuris iš vaikų patrauks link muzikos, bet...  Dabar namuose yra visai kitaip tiek su instrumentais, tiek su pačia muzika. Net pagalvojau, kad reiktų visus surašyti, kad kai formuosim Balelių tvarto grupę, kad turėtų žmonės pasirinkimą, ką ims draugėn. Taigi vardinu: Dudelė, ta dudelė yra tokia iš vulgaris serijos, paprastutė, bet kažkokią paprastą melodiją galima išpūsti.  Lūpinė armonikėlė. Šis instrumentas lyg nesąmonių parduotuvėje pirkta. Bet pūti ar įtrauki ir skamba. Pianinas. Ponas pirmasis instrumentas namuose, pūpso svetainėje, daugiausiai naudojamas žiemą. Akustinė gitara. Gražus šviesus priekis iš elgės, o skamba sodriai ir maloniai. Elektrinė gitara su dėže. Brūkšt per stygas ir pagal dėžės nustatymus gali užriaumoti, gali ramiai suskambėti. Ukulėlė šiaip įkrito per karantiną į namus. Mažas instrumentas ir favoritas Rytės rankose. E

 Užvaldė, tikrai namus užvaldė sąrašai. Tai kokios šventės pirkinių sąrašas, tai vakaro programos, tai savaitgalio darbų sąrašas. Vis tie šąrašai. Mes su Kęstu jau kuris laikas sąrašiaujam, bet štai įšoko į sąrašus ir Ieva. Ji pliusuoja atliktus reikalus, pati siūlo daiktus į sąrašus ir tiesiog įsitraukia į veiklas. Vykstant toms veikloms nebeskamba žodžiai: ką man veikti; mama, man nuobodu ir panašios giesmės.  Štai trečiadienio sąrašas, kuris dar prisipildė, bet ir beveik visas buvo užpliusuotas.  Žvelgiant per visą šeimos prizmę: viso rašo į sąrašą mintis, visi gali bet kurią veiklą pasiimti ir atlikti, bet kas gali užpliusuoti sąrašą arba išbraukti dalyką, nes jis jau "paseno". Mažas pastebėjimas, kad daugiau naudingų veiklų namuose įvyksta su sąrašu, nei be jo ir visi mažiau išeikvoja laiko bimbinėjimui. Nors iš karto  paprieštarausiu sau, nes kartais bimbinėjimas nugula kaip darbas sąraše :)  Šeimos veiklų ir darbų sąrašas

 Kai virtų bulvių namuose nėra, o kažko blyniško norisi, tai ėmiausi bolivinių balandų virimo. Išviriau pusę stikinę sausų bolivinių balandų ir kibau į darbą su tais švilpikais, blynais ar kaip tą daiktą pavadinti.  Šilpikams reiks: Pusė stiklinės bolivinių balandų (išvirti su 2 stiklinėm vandens apie 15min) 50g fermentinio sūrio 3 valg. šaukštai miltų (viskas išėjo ir su be gliuteno miltais)  2 kiaušiniai 4 vnt džiovintų pomidorų Pluošto šviežių svogūnų Žiupsnio druskos Gaminimas: Bolivines balandas išviriaus ir atvėsinau. Supjausčiau džiovintus pomidorus ir laiškus, ir visus ingridientus sumaišiau. Suformavau 6 blynukus, kotletukus šlapiomis rankomis.  Kepiau ant mažos ugnies ir vualia, paprasti, greitai paruošiami ir kartais iš likutinių balandų pagaminti švilpikai.  Išrikiuoti ir suformuoti bolivinių balandų blynukai Bolivinių balandų švilpikai

 Mėgstu rūbus pirkti juos pačiupinėjus, pasimatavus, tai vadinasi fizinėse parduotuvėse. Yra dalis rūbų siūtų tik man ir šiandien žiūrint į eilinę elektroninę trikotažinių rūbų parduotuvę užsimaniau rudų storo trikotažo kelnių kaip vaikystėje. Tos kelnės tokios epinės būdavo, susiūta juostelė priekyje, pėdoje guma, kur su ta guma į batus kiši. Ties liemeniu guma, spalva sodriai ruda. Tokia stipriai ruda spalva būdavo, ji blukdavo, šviesėdavo skalbiant. Iš vaikystės likę tie sentimentalūs prisiminimai, kai tos kelbės būdavo kiemo atributas, su jomis visur varydavau, su jomis ir futbolą po tešlyną, ir į medį įsikardavai. Tiesa, jos nebūdavo prestižinės ir į fizinį mokykloje jų nesidėdavau. Užgimė ta mintis ir nepaleido, žūt būt reikia man tų kelnių ir užsakymas suformuotas Eglei. Interneto platybėse surastos tos kelnės, nes pasirodo, ne visi pamena tas kelnes. Nekantriai ir tuo pačiu kantriai lauksim finalo. Kelnių spalvos sodrumas turėti pakerėti, tai bus iššūkis :) Egle, tavim aš tikiu

Užejo guminukų vajus namuose, karts nuo karto nusiperkam, pasidedam ir... Pradarius maišiuką iš karto jis dingsta, dar kartais mažos akytės atranda guminukus, praplešia pakelį ir lesa iš pakelio, nors jis aukštai padėtas, užkeltas, paslėptas. Istorija rutuliojasi jau keli mėnesiai ir nenuslopsta. Na, aš kaip visuomet iš serijos - pasidaryk pats praktikuoju ir mėgstu natūralesnius variantus, nei pirktiniai. Pasiskaičiau, padūmojau ir pradėjau gaminti tuos guminukus namuose. Receptuose mini, kad naudoti sultis ar dirbtinės žėlės pakelius, bet nei vieno neturėjau namuose. Turėjau tik šaldytų mėlynių, tad ėmiau mėlynes kaip pagrindą. Naminiams guminukams reiks: 400g šaldytų mėlynių 140g cukraus 50g želatinos 50g vandens Gaminimas: Paviriau 5-10 minučių mėlynes ir persunkiau per sietelį. Liko 290g mėlynių nuoviro, įbėriau cukrų ir dar paviriau ant silpnos ugnies.  Užpyliau želatiną vandeniu ir mikrobangėje pašildžiau 30 sekundžių. Želetina beveik ištirpo ir gavosi klampi masė.  Supyliau išt

 Taip, aš myliu gamtą iš vaikystės, kai grįžusi iš mokyklos eidavau į parkelį, įlipdavau į medį ir ten pasėdėdavau. Pamenu, kad gavau drausmės 2 už tai, kad įlipau į medį per petrauką. Nesijaučiau nusipelniusi dvejeto, bet mokykloje nebelipau į medžius. O tęsiant medžių ir gamtos tematiką, savo beveik 10-ies metų dviejų medelių rudenį nusprendžiau neaprišti, nes juk jau dideli, jau žievė stora, jau paaugę, jau stiprūs medeliai. Mano "jau" buvo lemiami obeliai Auksis ir Sviestinei kriaušei. O ta lemtis atkeliavo iš miškų, iš laukų ir tai jų priedermė žiemą pasidairyti skanesnio, sukultūrinto kąsnio.  Belieka tik išmokti šią pamoką ir kitais metais aprišti viską kas gali būti nugraužta. Aprišiu aš ir senus, ir jaunus medelius, o šiemet reiks spręsti klausimą kaip nugraužtas medelių vietas gydyti. Išbandysiu tiek skiepyjimo būdą, tiek tepsiu kokiu tepalu, kad medelis drėgmės neprarastų ir atsiaugintų žievę iki žiemos.  Esu mačiusi, kad nuo šaknų ilgomis šakelėmis/vytelėmis užmai

 Nulėkiau pas mamą ir užkliuvo akis už nuotraukos. Mamai 9 mėnesiai, o babytė palaidais plaukais. Tokios jaunos babytės aš neprisimenu, pamenu tik vasaras praleistas pas babytę: šieną, daržus, karvutę, paršelius, višteles ir meškeriojimą upelyje. O babytę aš ją visada prisiminsiu su skaruke: vasarą su medvilnine, žiemą su vilnone skaruke.

 Su Ieva (darbo Ieva) sugalvojom, kad reikia prasieiti. Pirmasis žygis nebus labai rimtas, lengviau jį pavadinčiau ėjimu atokiau Kauno šurmulio ir visai šalia. Šį kartą eisim aplink Lampėdžius ir prasuksim siekdami Nevėžį. Šis takelis yra dalis maršruto besidriekiančio 100km aplink Kauną - "Senasis Lampėdžių paplūdimys – Nemuno ir Nevėžio santaka – Žemutiniai Kaniūkai – Romainių miškas (16,3 km)".   Viskas labai paprasta kai gamtoje  eini: klausaisi, dairaisi, nori plepi, nori klausai ko nors per ausines, o dar ir juda kojos prie viso ko. Taigi paskelbėm datą ir laiką, parinkom maršrutą ir paprastai išsijudino šis reikalas.  Šį kartą net fainai sukrito data, kai eidami simboliškai paminėsim Lietuvos nepriklausomybę. Reiks gal kokią vėliavėlę prisisegti, kad simboliškai matytųsi.  Mintyse daiktai suplanuoti, apranga apgalvota ir kirba tas noras kuo greičiau eiti... Dar kirba mintys gal iki tų Lampėdžių pėsčiomis nueiti? O gal grįžti po viso prasiėjimo pėsčiomis, o gal pavyktų

 Kęstas kasdien groja gitara ir plaukia muzik namuose. Kartais kuri mergina pabrauko stygas, o man kažkaip pirštai su akordais nesusigyvsn. Bet istorija yra tikrai apie Kęsto gitaras ir netyčiom atpažintą Klaptono Tears in heaven kūrinį. Akordai atpažįstami ir gerai skamba, tokie užkabino uždainuoti. Susiradau žodžius, pirma gražiu raštu pati parašiau Ievai, po to kelias kopijas atsispausdinau ir jau dainuojam su merginomis antra dien. Ryte porą kartų, per pietus nepataikiau geru metu grįžti nam9, bet vakare tikrai 10 kartų padainavom. Dainavom, įsirašėm su Ieva savo atlikimą, o po to ir Kęstas prisijungė su akomponavimu gitara. Mūms lengviau su Ieva, kai Klaptonas groja ir dainuoja arba mes pačios sau traukiam. O su gitara tai čia dvigubai viskas sunkiau. Bet Ievos gimtadienio programa sudaryta. Balta alkana pelėd atliks Klaptono Tears in heaven, kaip antras kūrinys bus Trakų pilis, o paskui bus eilėraštis "Tėvelis nupiešė man Vytį". Trumpai tariant visi mes talentingi, groj

 Žygis Einam mes su Ieva Dairomės aplink Keliam kojas mes aukštai Einame tolyn Kojos pačios eina,  Burnos pačios čiauškia,  Mintys pačios plaukia Apie svajones Tos svajonės gražios,  Mažos ir mielos Apie mūs kaimuką Ir namukus medžiuose Tas namukas medyje Ievą neramina,  Nes daug reikalų yra Kol jį pastatysim Namas bus su durimis,  Su langais ir durimis Nori Ieva ir spynos,  Ir bibliotekos Tas namelis nedidukas,  Bet svajonės - didelės.  Reik mums jį statyti Ir kitaip nebus. 

 Užsikrėtėm žygių liga ir jau kelios dienos keliaujame su Ieva arba su abiem dukromis į žygį. Pirmas žygis buvo nukeliauti į parduotuvę ir nusipirkti man žygio batus, o paskui jau ėjom tikslingų žygių. Kartais tie žygiai sutrumpėdavo ir baigdavosi žaidimų aikštele, kartais žygio metu tekdavo motyvuoti ir pažadėti nagų laką, kartais su tikslu eidavom iš karto, bet kartais tiesiog ėjimas yra esmė. Na, ir esminis dalykas yra greitai susikrauti žygiui daiktus, pasiruošti kuprinę, užkandžių, apsirengti ir patogiai apsiauti. O dar žygius vertinu dėl pokalbių su Ieva, kai aptariamos svajonės, yra laiko stabtelti ir pamatyti miesto ar gamtos grožį. Žygiai mieste

 Vaikystėje pamenu, kad brolis gaudavo džinsus iš pusbrolio, o aš žinodavau, kad trečiu užėjimu jie taps mano. Dar žinodavau, kad daiktus galima suremontuoti, susiūti, pernaudoti, išardyti, prikelti naujam gyvenimui arba pasidaryti pačiam. Įgūdžiai kaip reikalas buvo pralavinti, nes siuvimo mašin nuo vaikystės naudojausi, o tėvo dirbtuvėse neblogiau nardžiau nei brolis. Žinojau, kur platkukas, kur varžtukai, vinukai ir visi kiti geri dalykai. Tęsiant tradicijas ir naudojantis įgytais įgūdžiais nespjaunu susiūti iširusį drabužį, proglaudžiu audinio likučius, pasiūnu the vaikams sijoną ar pižamines kelnes. Kai pagavoji, galima viską pirkti, bet kažkaip norisi gamtos išteklius pataupyti ir naudotis dalykais juos paremontuojant, atnaujinant ar pernaudojant. Kada čia Rytė gerokai prakirpo naujas kelnes. Ne marias kainavo tos kelnės, bet mislyjau, kaip vaiką pamokyti saugoti savo drabužius ir daiktus. Sugalvojau, kad ji pati turi susiūti tas kelnes, tad įvėriau geltoną siūlą į siuvimo mašiną

Pavasaris Žalia spalva užtemdė mintį,  Ji palengva visas mintis užgoš Ir mano akys žaižaruos Nuo tos spalvos galybės.  Laukiu aš to žalumo jau nuo Kalėdų,  O žiū dar teko ilgai laukt,  Briste bridau per sniego kalnus Ir laukiau šilumos drėgnos.  Pašilo, pakvipo ir iš karto šviesiau Ir pundas tulpių man kviečia jas pirkti.  O kaipgi neimsi to pundo žavaus,  Nes žydi ir neša pavasarį savo žiedais.  Su tulpėm ir su žibutėm,  Su šaltibarščiais ir mėsos kepsiukais,  Su žygiai po miestą ir tolėliau Pradėsim gamtos mes atgimimą Nutirps užsilikęs sniegas,  Ledus paplaus vanduo  Ir vėl pražys tie sodai,  O mano bijūnai po langais.