Pukiokes blogas

 Tabai, šmabai.  Natos ir akordai, tabai, ritmai grojimo ir tikai. Jau riebų pusmetį praktiškai kasdien groju gitara. Kartais tik 5 minutes, kartais net 40 ar daugiau minučių išgroju.  Šiandien jaučiu, kaip pirmą kartą pagrojau kūrinį ir atsiskaičiau. Oasis Wonderwall pakluso man. Kūrinio versija adaptuota man su 4 labai panašiais akordais. Bet kaip smagu, kai groji ir jauti, kad pataikai, kai jauti kad gali palėtinti, pagreitinti ir nesuklysti. Laiminga kaip tapkė, nes po pusės metų kasdieninių pirštų miklinimo mokslų rezultatas gavosi. Gal ta prog galima būtų ir kokią knygą susiveikti apie gitarą,  gamas, frazuotes, ritmus, prieštakčius, tikus ir dar nežinia ką. Per youtube tai pati pasižiūriu, kaip remontuojamos gitaros, kaip gaminamos gitaros, tai gali kilti ateityje noras kokią ekektrinę pačiai pasigaminti. Mokytojui Pauliui dėkui keliauja, už kantrybę, turėjimą metodikos su pradžiamoksliais, kurie natų nemoka ir neišmoks, o gitara groti noro turi. Užsispyrimo turi daug tie mokini

 Paprasti, paprastučiai džiaugsmai, kaip pražydusi magnolija - atšilo ir sekmadienį praskleidė iš pumpurų žiedus. Gražu ta magnolija ir dar kai prisimeni, kad tai vienas iš pirmų mųsų sodintų medžių, tai vertėjo tų žiedų gausos 10+ metų laukti.

Lanko krepšinį Rttė pas Marių ir visiems jis patinka. Rytės komanda net iki stipriaus pogrupio nukeliavo ir puikiai vaikai kovėsi.  Su Ryte ryte kaime pasitreniravom abidvi, pamėtėm iš įvairių pozicijų, prasiveržiant pamėtė ir kovinės dvasios įsipūtė mergina. Nebereikėjo bėgioti, kaip fėjai, o čiupo, griebė, varėsi, kovojo ir metė į krepšį.

 Šį rytą atsikelėm labai anksti, kaip visada Ievos skrandis riaumoja ir be pasirinkimo esu nuvedama gaminti pusryčių. Pusryčiams ne košė, ne sumuštinis, ne kiaušinis, o blynai. Ne paprasti blynai, o čirviniai.  Viena čirvinių blynų keptuvė yra mano babytės, kita man rodos, kad iš brolio nupirkto sodo buvusio inventoriaus. Maišėm su Ieva tešlą ir kepem abi, kadangi buvo vienas tešlos dubuo, tai abi lakstėm tešlos per virtuvę ir pečiuko zoną. Kepėm, vartėm, komentavom viena kitą ir gavosi kalnas čirvinių blynų. Kad tų blynų su uogiene mes suaugusieji nelabai, tai buvo sumaišyta silkė su avokadu, obuoliu ir jogurtu. Blynai gavosi nuostabūs, o kai dar prisidėjo silkė ant viršaus, tai geras balansas tarp blyno ir sūrumo gavosi.

 Važiuojant namo užtaikiau J.Oliverio video su beigeliais. Receptas pasirodė paprastas, laiko į valias tad ėmiausi beigelių kepimo pirmą ar antrą kartą savo gyvenime. Reikės: 700g miltų 450ml šilto vandens Pakelio sausų mielių 3 arb. š. cukraus 1 arb.š. druskos Sodos šaukšto į vandenį apverdant spurgas Paruošimas: Miltus išbėriaus ant stalo ir padariau šulinį, supyliau šiltą vandenį, suvėriau mieles, cukrų, druską ir maišiau su šakute viską, tešlą baigiau košioti rankomis. Net ir Rytė minkė, maigė tampė tešlą. Aliejumi dubenį aptepiau ir dar tešlą apvilgiau. Uždengiau tešlą drėgnu rankšluoščiu ir pastačiau šiltai prie radiatoriaus. Pakilo tešla per 1 valandą. Užkaičiau orkaitę su 200 laipsnių kaitra. Pakočiojau kaip dešrą tešlą, perpjoviau perpus, tada kiekvieną pusę į 3 dalis, o kiekvieną dalį dar į 2 dalis. Taip viso gavosi 12 rutuliukų. Pirštu ir sukamaisiais judesiais padariau skyles, o tada su Ieva dviem pirštais ore pasukom ratus ir gavosi beigeliai su gan didelėmis skylėmis. Did

 Ką kaime žmonės daro, kai neranda mentelės keptuvei ar puodui pamaišyti? Atsakymas visiškai paprastas - pasidaro. Ėmiau pirmą lapuočio pliauskelę panašią į mentelę, su kirviu pakapojau, su šlifuokliu pašlifavau ir gavosi šleiva, kreiva, bet funkciją atliekanti mentelė. Einu aš su gaminiu nuo terasos link namu ir Kęstas lyg tarp kitko užklausia, ar ąžuolinė mentelė? Kaip man jaustis? Negi girsies žmogus, kad mentelė iš drebulės, nenusakomo kreivumo ir tikrai ilgai nelaikys... Toks užklausimas nenueina per niek, pamaišau su ta kreivuole gaminamus pietus ir einu prie krūvelės išmestų lentučių ieškoti ąžuolo. Randu apie metro ilgio lentelę, su siaurapjūkliu išpjaunu 2 menteles, su šlifuokliu pašlifuoju, su švitriniu dar šiek tiek pagražinu. Gaunasi mentelės, kur vaikai sakė, kad jos ne mamos, o kaip pirktinės. Na, o kad istorija būtų dar ilgesnė, tai ąžuolinė lentelė yra iš mano senelio miško, tėvo išpjauta, tada kartu su tėvu iš pagamintos ąžuolinės lovos. Ta lentelė buvo grotelė toje lo

 Turim seriją selfių, kur mes abu. Kauno-Kačerginės-Zapyškio-Kauno dviračių žygyje irgi šovėm kelis kadrus.

 Vakar rūkom ir išrūkom vakare gastrolių, nuvežėm močiutę ir išbandėm Kazlų rūdos Peroną. Pubo turbūt nebuvo Kazlų rūdojo, tad labai maloniai pavakarieniavom gastrobare su jaukiu pubišku interjeru ir labai šauniu barmenu. Barmenas ne pienburnis ir smagiai sukosi už baro ir lengvai pakalbino mus. Tik tiek kiek reikia ir tik tiek, kiek pats nori bendrauti.  Seniu Perone buvo kavinė pavadinimu Traktierius ir jame esame Kęsto tėvų šliūbą paminėję, tad Peronas turi ilgų prisiminimų.

 Dziudo tortas vainikavo ir užbaigė Ievos gimtadienio šventimą. Pačios gaminom, patys viską suvalgėm.