Kyla - eilėraštis

 Kyla

Kyla, 

Kyla lėktuvai

Svetimu dangumi.

Po savi kojom

Nematom, kas vaikšto, 

nes tai vyksta kasdien

Kažkoks kitas jausmas

Kutena krūtinę,

Kai esu toli nuo namų

Lyg viskas gražiau,

Bet lyg viskas nesava

Lyg saulė šviesesnė, bet lyg nesava

Diena dienon,

Skverbiasi, kad saulė ne tavo

Ir žvilgsniai žmonių - svetimi

Diena dienon,

Mintys lyg džiaugias svetimais turtais,

Bet jie lyg ne tavo,

Saulė lyg tavo,

Beg lyg ir be tavo,

žemė lyg tavo, bet ir visų.

Ne tavo,

Nei žmė tavo, bei saulė tavo,

Tad grįžti namo traukia labai.

Čia viskas savo,

Ir laukai tavo, ir veriančios akys,

Viskas suprantama tau.

Savas pasaulis,

Daug mielesnis,

Nei saulė šiltesnė, ar jūra žydresnė.

Kažkoks jausmas,

Savas jausmas yra svarbesnis

Už svetimus turtus ir svetimus kraštus.

Traukia tas kraštas,

Tas laukas, tas miškas,

Nes kažkas užburto savam krašte.

Čia žolės šiurena,

Meiliau nei svetimos jūros,

Čia lietus švelnesnis už jūros žydrynę.

Sava, kažkas savo mieliau,

Už juros ošimą ir svetimą grožį.

Sava, tiesiog sava ir mylima širdžiai.

Nei žodžiai nupasakos, 

Svetimos jūros ošimo,

Nei savo krašto paprasti grožio.