Pukiokes blogas

Jau porą kartų kepiau nesaldžius varškės sausainius, kai norisi paprasto ir lengvai, greitai paruošiamo užkandžio. Varškės sausiniai, itin tinkami prie alaus.  Receptas: ~ 240g sviesto ~ 240g varškės ~ 300g miltų žiupsnelio druskos 2 trynių aptepimui 2 a.šaukštai kmynų apibarstymui Gaminimas: Ant didelės kočiojimo lentos supilti miltus, varškę, sviestą, druską ir peiliu kapoti ingridientus, kol sviestas virs mažais gabaliukais. Taip į tešlą pateks daugiau oro ir tuomet sausainiai daugiau iškils. Tešlą baigti minkyti rankomis, suvynioti į maistinę plėvelę ir palaikyti šaldytuve pusvalandį ar ilgiau. Iškočioti 3mm storio tešlą ir su stikline ar sausainių formelėmis išpjauti sausainius. Sudėti sausainius į kepimo popieriumi išklotą skardą. Sausainius aptepti išplaktais tryniais ir apibarstyti kmynais. Kepant sausainiai traukiasi, tad galima juos tankiai sudėti. Kepti apie 20-30min, 180° C. Nesaldūs varškės sausainiai

Išbandžiau jausmą, kuris susijęs su neturėjimu. Neturėjimu vienu iš pagrindinių daiktų kasdieniame gyvenime - mobilaus telefono. Priešistorė - sugedo, atidaviau taisyti, grįžau iš Vilniaus su 1 val apmąstymu, kokią svarbią vietą užima telefonas. Prieš 10 gal ir daugiau metų leidau ramiai laiką be telefono. Pamenu, kaip vaikystėje išeinant iš namų pasakai, kada grįši namo ir ramu. Nieks negali kiekvieną akimirką tavęs surasti, darai, ką nori, eini, kur nori - laisvė. Anksčiau tą neturėjimo jausmą galėjai pavadinti laisve, o dabar neturėjimas išvirto į priklausomybę. Pajutau, kad mano situacija ir mąstysena pasikeitė. Kol važiavau namo, plūstelėjo minčių lavina ir lyg be telefono visos nelaimės gali nutikti tame 100km kelyje. Jeigu kas nutiktų, tai kaip reiktų elgtis be telefono? Liežuvis yra, piniginė yra, tai ar yra problema neturėti telefono? Klausimai verti susimąstymo ir lengvo atsakymo neradau aš per tą valandą. Neturėjimas daikto pusdienį įrodė, kad telefonas yra labai svarb

Išaušo ta diena, kai išmėginau kepti eklerus. Šiandien eklerus įkvėpė kepti TV laidelė, kur senosios estrados žvaigždė kepė eklerus. Eklerai man asocijuojasi su Nida ir su Nidos cukraine. Ten vasara sėdi lauke prie staliuko, geri kavą, valgai eklerą ir tau draugiją palaiko žvirblių pulkas. Drasūs, riebūs tie žvirbliai. Mano asociacija iš trijų dalių: EKLERAI, NIDA, ŽVIRBLIAI. Šiandien eklerai buvo gaminti iš kelių receptų, dalis iš Vysockajos recepto, dalis iš Youtube, dalis iš kito internete rasto recepto. Gavosis skanus mutantas - pristatau savo eklerų receptą. Eklerų masei reiks: - 150g miltų - 200ml vandens - 100g sviesto - 1 šaukštas cukraus - 3 kiaušiniai - žiupsnelis druskos Eklerų gaminimas: - Puode ant silpnos ugnies užvirinau vandenį, sviestą, druską, cukrų. - Užvirus nuėmiau puodą nuo ugnies ir supyliau išsijotus miltus. Intentysiai išmaišiau, palikau vėsti tešlą. - Įjungiau orkaitę kaisti - 180º C. - 3 kiaušinius išplakiau. - Į pravėsusią tešlą per tris kar

Šiandien buvau Druskininkų Snowarenoje. Buvau girdėjusi kelių žmonių nuomones apie uždarą slidinėjimo trasą ir labai knietėjo pačiai išbandyti snieglentę šiemet. Idėja puiki, erzinančių smulkmenų nedaug ir smagiai pasislindinėjau porą valandų. Perkant abonementą noras buvo slidinėti 4 valandas, bet po pirmos valandos suprantau, kad 4 valandos yra per daug tokioje trasoje ir su tokiu žmonių kiekiu. Keli pastebėjimai vykstantiems į areną:    - Atvykom šiek tiek po 10 val, greitai susisukom ir pradėjom leistis trasa. Trasa paruošta gerai, nors sniegas ne visiškai baltas ir ne kaip natūraliai prikritęs, lengvas sniegas. Išėjom apie 14 val, trasoje jau pasirodė ledo zonos, šiek tiek išvažinėta, bet tikrai neblogai.    - Arenoje vėjo nėra, temperatūra ne žema, tad užteko man šiltuko ir striukės. Nepersistenkite su šilta apranga.    - Pagrindinis keltuvas keturvietis, bet vieną kartą išmatavau - kilo 3 minutes. Leidiesi kelias akimirkas, stovi eilėje prie keltuvo ilgai, keliesi ir vėl t

Po beveik 2 metų petraukos vėl ištraukiau snieglentę ir visą susijusią mantą. Snielentė, apkaustai, batai, šalmas..., visi daiktai užkišti giliai, tad teko pavargti, kol surinkau. Pačiupinėjau mantą, prisimatavau ir užsimaniau paslidinėti, kad net silpna. Įsivaizduoju, kaip lekiu kalnu žemyn, kaip braukua briauna sniegą. Hmmm... Per tą netrumpą laiką užmiršau savo apkaustų kampus, tad ryt būsiu gan plačiu atstumu tarp apkaustų ir su abiem nemažai pasuktomis kojomis - wikipedijoj išsirinkau, kad stovėsiu kaip antis  (duck stance). Jaučiu, kad prarasti įgūdžiai, viskas užmiršta... Ryt lekiu į Druskininkus :)

2011 metai pasibaigė ir jie atnešė atradimų, vieni atradimai didesni, kiti mažesni. Šiandien bloge apie mažesnius atradimus arba apie 2 žurnalus, kuriuos atradau: Pasidarysiu Pats ir Virtuvė. Pasidarysiu pats žurnalą atradau netikėtai Centriniame knygyne ir iš karto nusipirkau kelis senus numerius. Rimtai vertinti šio žurnalo neišeina, redaktoriaus nuotrauka daug ką pasako tik atvertus žurnalą. Stovi rimtas vyras, kuris ne išpustytas, o tiesiog paprastas žmogus. Paprastas, bet neprastas ir iš karto primentantis namų meistrelį. Šis žurnalas turintis savo žavesio, nors kai kurie straipsniai gal ir neturėtų būti išspausdinti. Šiaip žurnalo šūkis - "Žurnalas nagingiems", čia kaip tarybinis vyras - mašiną suremontuoja, santechniką, elektriką atstoja ir šiaip visų galų meistas tas tarybinis vyras. Turėtų šį žurnalą užssiprenumeruoti sodininkai, sodybininkai ir šiaip meistreiliai :) Perverčiu naują numerį prieš miegą, dažnai neprireikia kito vakaro :) Antrasis 2011 metų atradimas

Kaip sutiksi Naujus, tokie jie ir bus :) Gal yra tiesios šiame prietare? :) Nauji metai prie Marių, ant Parnidžio kopos. Žvaigždėtas dangus, šmėžuojanti švyturio šviesa. Pakeliui į 2012 - gražu, miela, jauku.