Viriau kaime ant pečiaus ir vėl uogienę. Šį kartą obuolius viriau su svarainiais, svarainių netikėtai davė teta :) Šis postas ne apie uogienę, bet apie prisvilusius puodus. Nepaslaptis, kad verdant uogienę genėjau sodą, tai nieko keisto, kad uogienė šiek tiek pasvilo. Tik išpilsčius uogienę į stiklainius išaiškėjo žala puodams, bandžiau šveisti kaip visada su geležiniu šveistuku - supratau po 5 min, kad tik laiką gaištu, o efekto jokio. Išradimas - eureka! Pernai kaime šveičiau rastus su drėle ir prie jos montuojamu vieliniu šveitimo disku. Puodams šveisti šis daiktas irgi puikiai tinka - jokio inirtingo brūžinimo, tik laikai, paspaudi, pakreipi kur reikia ir iš karto efektas matosi. Pašveitus bent kelias minutes nušvito viltis, kad ir toliau tuose puoduose galėsiu virti kažką, o nereiks jų išmesti. Gaila, vaikystėje nesugalvojau, nes tada buvau patapusi beveik profesionalia puodų svilintoja - šveitėja. Mano išradimas + = vėl blizgantys puodai
Kasdienės naujienos apie šį, apie tą