Pukiokes blogas

 Piešia Rytė atstatomo tvarto duris ir nupiešia tokius alia vyrius. Klausiu, kas čia? O Kęstas sako, kad vyriai. Skamba vyriai, vyriai... Rytė užtikrintai pasako, kad čia lempytės (ne vyriai). Vyrai, vyriai ir... iš Rytės nuskamba naujadaras "vyrės". Vyrės tai yra mergaitės. Na labai koceptualiai tinka tas apibūdinimas prie šiūdienos iš penkiametės lūpų.

 Ne kiekvienas batonas yra Velykinė Boba. Svencelės išmintis...

 Kai atsikeli anksti, tai spėji prieš mokyklą vaikui iškepti keksiukus.  Varškės keksiukai visiškai paprastai gaminami, tiesiog varškės reikia turėti ir kitų paprastų kepinių dalykų. Varškės keksiukai Receptui reiks: - 3 didesni kiaušiniai - 80g cukraus (įpyliau tris nekupinus šaukštus tai gavosi ne per saldūs) - 100g lydyto sviesto - 180g varškės - 180g miltų - 1 arb.š. kepimo miltelių - saujos razinų Gaminimas: - įjungti orkaitę 180 - kiaušinius išplakti su cukrumi, po to įberti varškę ir vėliaus sviestą - miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir sumaišyti su kiaušinių mase. Suberti razinas ir išmaišyti.  - kepti varškės keksiukus apie 20-30 minučių, kol paruduos ir iškeps Ieva atsikėlė ir nudžiugo, kad į mokyklą nešis keksiuką,  kai pradėjo dėliotis, tai du keksiukai įkrito į dėžutę. Varškės keksiukai į mokyklą  

 Patapo malonia tradicija kepti sausainius gruodį ir šį kartą kočiojom, formavom, kepėm ir puošėm visi kartu. Į trasą ėjo etatinis kalėdinių sausainių receptas su kakav a ir kitas iš Ievos knygos Imbierinių sausainių. Kalėdiniai sausainiai Sviestiniau su ir be kakavos sausainiai turi žavesio dėl galimybės, o gal tiksliau pagundos sumaišyti abi tašlas ir taip išgauti grožį. Ievos imbierinių sausainių receptas: 170g kambario temperatūros sviesto 110g cukraus 1 kiaušinis 2 arb.š. malto imbiero 1 arb.š. cinamono 1/2 arb.š. kvapniųjų pipirų ir muskato mišinio 400g miltų 3/4 arb.š. sodos 110g medaus Žiupsnio druskos Gaminimas Išplakti sviestą su cukrumi iki purumo Plakant įmušti po vieną kiaušinį, supilti medų (pašildyti, kad suskystėtų). Miltus sumaišyti su prieskoniais, soda ir suberti į sviesto masę. Suminkyti tešlą, įvynioti į plėvelę ir palikti šaldytuve bent valandai ar nakčiai. Kočioti apie 3, 4mm storio lakštą, išspausti sausainius ir kepti 180 laipsnių orkaitėje apie 12min.

 Kurioje gatvėje galima pamatyti šias duris?

Rytės Kalėdinė dainelė Vieną gruodžio rytą Snaigėm išraižyta Sniegena snapelį Atnešė laiškelį aaaa... mmm... Laiškas greit ištirpo, Sniegena pravirko, Cit neverk paukšteli Bus dar daug laiškelių aaaa... mmm... Ievos Kalėdinė dainelė Rytą atsikeliau ir išvydau sniegą susiruošiau į lauką ir ėjau į mokyklą Grįždama iš mokyklos Išlipdžiau tris gumulus sniego Tada grižau namo Visi susirinko, net ir mano sesė Visi ėmėm iš tų gumulų Lipdyti didelį sniego senį

 Šiandien porą keramikių sutikau Kalėdiniame popupe. Pyragai ir kepiniai man labai patinka, tad neatsilaikiau ir nusipirkau lėkštelę iš RaMi keramika . Bandžiau įsipaišyti pas ją į keramikos lipdymą, žiedimą, bet labai fainai pasakė, kad su žmonėmis bendravimas yra ne jai ir tuo užsidėjo dar karmos taškų.  O kita keramikė buvo JUJU Ceramics . Šiltas žmogelis, kuris ir gražius dirbinius daro ir su žmonėmis mėgsta bendrauti. Taigi turbūt reiks užsukti į keramikos studiją ir pasigaminti kokį nors dirbinį. RaMi keramika ir mano Kalėdinis keksas

 Ką jau ką, bet Kalėdinius Pop Up'us aš mėgstu. Vakar netikėtai užrodė pop up'ą Bubas, o šiandien su dviem damom ėjom ieškoti, kur tas renginys. Būdavo Žilinsko galerijoje, kitose erdvėse, o šiemet nenusakomoje erdvėje įsikūrė - buvusiame vienuolyne, virš Mad Hog kavinės. Adresą žinojau, bet tai nelabai gelbėjo surandant Kalėdinę mugę. Eini ratais aplink didelį pastatą, ieškai nuorodų ir jų nėra. Nei mažų, nei didelių nuorodų nėra, sutinka dar tokių pačių ieškančių žmonių kaip pats. Ir kai netyčia sekdama atsitiktinius žmones, atrandi nuostabius koridorius, nuostabias erdves, tas pop upas nušvinta visiškai kitomis spalvomis. Vienuolyno platūs koridoriai, skliautai, langų ertmės kelia nuostabą, ypač kai viskas daugmaž balta ir nieko ant tų sienų nėra. Šūkteli ir skamba tie skliautai... O kad būtų pasimaišęs koks gidas ir papasakotų apie pastato istorijas... Taigi su vaikais apsukom du ratus pop upe, paplepėjom su šiuo ir su tuo, šį bei tą įsigijome ir smagia nuotaika grįžom namo

 Išlėkiau šiandien iš miesto ir aplankiau gimtą miestą, tėvus ir kaimą. Keičiasi, oi kaip keičiasi Ukmergė ir manau tik į gerą pusę. Kai kas tvarkosi, kai kas likę autentiško, kai kas pakeista plastiku. Su tom plastikinėm durim šiandien kažkoks keistas jausmas nutiko, kai nepravėriau knygyno durų, nes jos ne tokios buvo vaikystėje. O kokios jos buvo - neprisimenu. Kitas maisto prekių parduotuvės duris pravėriau ir rodos, daug kas pasikeitė, bet prisimenu, kad už toje pačioje stovinčio prekystalio moteriškė pritiktų man paduoti Paršiuką Čiuką už 15 kapeikų. Ukmergės senamiestis Prieš kelionę į Ukmergę dar teko padangas pasikeisti, tai puikią veiklą susigalvojom su Ryte - ieškoti numestų vintilio dalių. Jokio panaudojimo iš kų nėra, bet azartas buvo surasti ir tuo pačiu eilę atstovėti ir laukti pakeitimo. Pririnkom tų vidinių vintilių daugiau nei dešimt. Surask vintilius, praleisk nenuobodžiai 1 valandą Diedulio žaidimai ir piešimas dėžėje Rytė medyje

 Nepaslaptis, kad esu ir aš Kalėdų senelis kai kuriems žmonėms ir kad būtų lengviau paimu ir paprašau parašyti laišką. Ieva sau rašo, Rytė dantiraščiu  pati rašo arba Ievos prašo, o vat Kęsčiukas ėmė ir sutvojo labai rimtai... Kęsčiuko laiškas Kalėdų seneliui

 Vidurys darbo dienos, pokalbis su Dėja ir nuskambėjo frazė iš mano lūpų - "gyvenimas nėra skirtas liūdėti". Tokia gaida einu toliau varyti per darbų krūvas. :)

 Šeštadienį pasivaikščiojau sengirėje su mišria savanorių komanda, nuo botanikų, mikologų, geografų iki kitų sričių specų padedančių saugoti senus miškus ir taip laikyti genofondą. Patirtis įspūdinga, nes šiaip eini mišku, pastebį medžius garsus, bet šį kartą buvo viskas kitaip: - auksinė kerpė - šalnas mėgstantis valgomas grybas - kėkšto "kavinė" ąžuole - 40 kamienų liepa - ąžuolo lape augantis pupsikas - šernų SPA - vaikščiojantys miškai ir pas mus "greit" atkrliausantys bukai ir 2 rūšių klevai - niūraspalvio auksavabalio pomėgis kilti medžiu aukštyn, kai saulė uždengiama lapija - pušų galėjimas augti derlingose žemėse, balanų ir krepšių pynimui tinkama mediena - melioracija ir kartai to rezultate paskandinimas medžių - orchidėjinių šeimos sugalas, kuris gali būti iki šiol neatrastas Lietuvoje - receptas numarinti muses su musmėrėmis ir cukrumi - plėšraus paukščio lizdas aukštame ąžuole - valgomi augalai kaip ridikėliai, rukola Ir taip vardinti galima be sustojimo

 Šiandien gavau laišką Kalėdų seneliui(man) ir ten pasirodo viskas ne taip paprasta. Viskas tik iš pirmo žvilgsnio paprastai sudėliota, bet perskaityk tarp eilučių ir surask ten įdomių niekelių. Tai lego, tai dviratis, tai .... Kažkaip nereikia tų dovanų, nereikia daiktų, ypač ne mano daiktų. Juk aš daiktų nemėgstu, o ką mėgstu, tas būna išieškota. Tai kaip tūlam piliečiui surasti tą man skirtą niekutį? Iš Kęsto ir Rytės laukčiau kokio piešinėlio, iš Ievos perstumdyto kambario ar spektaklio. Iš Bubo - kokios arbatėlės, iš Ilonos kokios mielos boružės dydžio dovanėlės, iš broliuko - kokios pokalbio temos kaip šiandien pakalbėjom apie sengirę ir miškų scenarijus: pramonimis miškas ir sengirė ir kiek kurio turėtų būti. Tai tiek tų norų, kurių nėra nei daug, nei mažai.

 Šeštadienis, namai, vaikai ir kilo mintis kažką gaminti iš desertų srities. Bandžiau prastumti Panetonne, bet ištraukė Ieva Creme brulee formeles ir degiklį. Liko tik atrasti receptą ir gaminti.  Kiaušinių, vanilės namuose atradom, o su grietinelė kita istorija. Bet vaiko norui ir užsispyrimui ribų nėra, tai nuėjo pirmą kartą į parduotuvę grietinėlės ir puikiai viskas pavyko. Dar kartą pasitvirtino, kad Ieva visiškai paaugusi ir su užduotimis susitvarko daug geriau, nei tikimasi. Creme brulee reiks visai nedaug: - vanilės ankštis - 5 tryniai - 60g cukraus  (4 val.šaukštai, nes 3 mažokai buvo) - 500ml grietinėlės Creme brulee gaminimas: - užkaisti grietinėlę puode ant vidutinės kaitros - užkaisti orkaitę 150 laipsnių - perjauti vanilės ankštį, išskobti sėklytes ir viską sumesti į grietinėlę - trynius su cukrumi švelniai išmaišyti (neplakti) - užvirusią grietinėlę perkošti į kitą indą ir su samčiu įpilti į trynių masę maišant. Palaipsniui visą grietinėlę supilti į trynius. Pilti iš prad

 Kur Kaune yra Gandi? Gandhi Kaune

 Helovyno meniu netikėtai pasipuldė apverstu obuolių pyragu, nors galvojau, kad vyne virtų kriaušių tikrai pakaks, bet atsitiko kaip atsitiko. Pyrago tešlai reiks: 100g kambario temperatūros sviesto 60g cukraus 1 kiaušinio 220-250g miltų Žiupsnio druskos Apverstų obuolių sluoksniui reiks: 5 dideli parduotuviniai obuoliai arba 8 naminiai normalaus dydžio obuoliai 200g cukraus 60g sviesto Cinamono ir kardamono, bet šį kartą pamiršau įdėti Gamyba : Sviestą su cukrumi išsukti su mikseriu, įmušti kiaušinį ir dar išsukti. Suberti miltus druską ir greitai sulipdyti tešlą. Tešlą įvynioti į plėvelę ir laikyti šaldytuve bent pusvalandį, o galima ir parą. Obuolius nulipti, supjaustyti ketvirčiais ir išimti sėklalizdžius. Cukrų ir sviestą kepti keptuvėje (kurią galima pašauti į orkaitę) pamaišant, kol cukrus ištirps ir tuomet supilti obuolius. Pakepti obuolius karamelėje nuolatos maišant, kad šiek tiek suminkštėtų. Tuo tarpu pabarstyti stalą miltais ir iškočioti tešlą keliais centimetrais didesnę

 Sukom dviračių pedalus ir užtikom gražų medinuką  Stirnų g. Stovi toks visas autentiškas, daug metų matęs ir dar daug gali pamatyti. Linkiu jam gyvuoti, būti autentiškai paremontuotu ir apgyvendintu medį mylinčiais žmonėmis. Medinukas Stirnų g.

 Žiūrėjau Černobilį, vis vaikščiojau Kauno vietomis ir mėgavausi autentika, o šiandien aplankėm dviračiais įžymų Černobilio seriale keletą kartų rodytą tiltą. Metalinis su gelžbetonio pakopomis, su storais vamzdžiais iš šonų ir visa tai stovi virš geležinkelio bėgių. Tiltas miško gūdumoje, kaip orientyras Petrašiūnų kapinės ir nerti reikia į mišką.

Vakar buvau miške ir ten gera leisti laiką. Medžiai, gamta ir ten sava tėkme vyksta gyvenimas, o šį rytą atvirkštine tema perskaičiau straipsnį apie išmiškinimą Indonezijoje. Straipsnis BBC . Palmės vietoj biologinės įvairovės pilnų miškų nėra geras pasirinkimas ir pamenu Čekiją, kur važiuoji keliu o iš abiejų pusių gaubia saulėgrąžos. Lietuvoje dominuoja geltonieji rapsų laukai, kurių nepamenu vaikystėje. Skaičiau tą BBC straipsnį ir galvoju, ką galiu daryti, kad miškų liktų kuo daugiau: - skaityti tuos mažom raidėm sudėties užrašus ir vengti palmių aliejaus sudėtyje - apskritai mažiau naudoti aliejaus, nes naudoji vieną, tai vadinasi paklausą aliejui kūri. Pradėkim nuo savęs, nuo šeimos, edukuokim aplinkinius ir tokiu būdu prisidėsim prie miškų išsaugojimo, esančių už tūkstančių kilometrų. 

 Gera diena, netgi labai gera diena išėjo šiandien. Kęstas buvo jau senokai pasėjęs Viduklės mintį, tad sulaukėm gero oro ir išlekėm iš miesto. O Viduklė smagiai nustebino, kur ramus pasitvarkęs miestelis dvelkia savo savastimi - išlikusi ir dar matoma XXam architektūra ir urbanistinis užstatymas, tvenkinys ir, žinoma, Viduklės koldūnai. Po Viduklės sekė Juknaičių pažintinis takas, kur visai nežinojau, ką ten rasiu. O tas takas labai panašus kaip Dambravos apyrubė šalia Kauno. Takas eina mišku su DAUG skulptūrų, eina link tvenkinio su mediniais atvirais pastatais ir tęsiasi per pelkę. Lapais nuklota miško paklotė, gaivus rudens oras ir gamta yra puikus darinys praleisti trumpą akimirką gamtoje. Paprastai, ramiai gražu ir kitu metų laiku reiks sugrįžti kitiems potyriams.

 Kanų reklamų liūtai jau kelinti metai pakviečia į kino salę ir šiemet praturtino ekranus labai gilios socialinės reklamos. Kur pirma sprendžia klimato atšilimo, ekologijos, vėžio, seksualinės prievartos, lygybės tematikas ir santykinai nedaug buvo lėkštų ir vizualiai gražių žinučių. Šiaip ko jau ko, bet buvo meistriškai sudėliotų klipų, kur jauti kaip anapus ekrano aktoriui ar reklamos kūrėjui rūpi ta mintis ir idėja, o kur dar įvairios pasitelktos priemonės nuo daug laiko reikalaujančių judančiu žmogeliukų, kostiumų iki šiuolaikinių kompiuterinių efektų. Iš esmės net didieji ženklai perteikė save per mintį, judesį ir mažai kas akcentavo superines produkto savybes. O tiksliau, gal ir nieks nesakė, koks maistas skanus, kaip milteliai gerai skalbia. Tiesiog reklama virpino (arba ne) kas aktualu kiekvienam iš mūsų ar galimai mūsų artimųjų ar net ateities kartas. Kėlė klausimus reklama gilesnius ir daug sąsajų buvo su nevykusiais 2020 metais. Buvo ne mūsų kultūrai skirtų reklamų, kur ties