Pukiokes blogas

 Šiandien sutikau Rasą, pirmą Rytės auklėtoją, ir užplūdo seni prisiminimai. Ogi vaikas su polėkiu buvo drakoniukų grupėje. Jau buvau pamiršusi, kokius reikalus darydavo darželyje per pietų miegą jauniausias vaikas grupėje. Rasa priminė, kad Rytė nuvilkdavo visus savo patalus ir pati palįsdavo po čiužiniu, krėsdavo šunybes visokias tai viena, tai susirasdavo bendraminčių. Nagi, pamenu beveik kiekvieną kartą pasiimant pasijuokdavom su Rasa, kad sėdėdavo auklėtoja arba auklytė šalia, kol Rytė užmigs. Dar ir su Paula kartu visokių reikalų prisigalvodavo, žodžiu, turėdavo suaugusieji kas veikti, kol Rytė užmigdavo nors trumpam. Bet kaip smagu prisiminti, kaip lipdavo ant palangės, kaip pusė dienos supdavosi supynėse, kaip visiškai nuoga valgydavo ir tykiai, tykiai tupėdavo ir klausydavo Rasos knygos skaitymo, kaip nenorėdavo namo eiti iš grupės ar iš kiemo... 

 Startavo namuose mokykla. Tokia kitokia mokykla startavo, nes mokinė tapau aš. Mokytoja yra griežtoka ir kaip reikalas reikli. Pirmą dieną buvo 4 pamokos, tikrai buvo kas veikti: lietuvių, muzika, dailė ir matematika. Lietuvių pamokos metu rašiau visą lapą raidžių ir tos raidęs visokios su nosinėm, tai ę, tai ų, tai r su nosine, tai b su nosine. Žodžiu, buvo ką veikti. Paskui sekė muzikos pamoka. Reikėjo daug kartų dainuoti do-re-mi-fa-sol-la-si-do. O paskui 10 smuikos raktų turėjau suraityti. Sunkiausia gal buvo dailės pamoka, reikėjo 2 užduotis padaryti. Viena užduotis atrodė, kad tik taškus sujungti, o paskui mokytoja liepė nuspalvinti mano gautą oro balioną. Antroje užduotyje reikėjo vaivorykštę nupiešti, o paskui sekė pasunkinimas - nuspalvinti piešinį. Kažkaip po truputį, po truputį ir prasisukau su daile. Paskutinė pamoka buvo matematika, atrodo, miela dūšiai pamoka, bet tokių suktų užduočių seniai buvau nemačiusi. Viskas startavo su paprastu užduočių lapu, kur kartais net uždu

Užsirašysiu savo vakarykštį patyrimą apetit restoranėlyje. Pirma patirtis su apetit restoraneliu buvo prieš kelis metus, kaip skaniai pavalgiau ir net naujus metus ten esu sutikusi. Maistas slanutėlis, aplinka tiesiog jauki, procesai sudėlioti ir viskaa. Tiesiog gera formulė, bet yra vienas esminis dalykas šiame restoranėlyje, kai negalioja dėsnis - stalo rezervacija. Negali čia ramiai prieš valandą, savaitę ar mėnesį užsirezervuoti stalo ir klestelti minkštąją taip paprastai. Vakar atėjom su Ieva ir žiurim gi eilė laukiančiųjų stovi lauke, vakarasneiš šiltųjų, bet žmonės laikosi atstumo ir laukia. Dalis žmonių lauke, dalis viduje, tad pasiskambinau ir gavusi žalią šviesą, kad išsinešimui priima užsakymus, per 20 sekundžių išsirinkau maistą šeimynai. Personalas tikrai atrodo busy ir iš karto perspėjo, kad teks laukti 30-40 min. Išlekiau per duris ir su Ieva trynėmės po aplinkelius tas visas minutes. Taigi pasižiūrėjom į fontaną, palenktyniavom su dviračiu, aplankėm miniatiūrų minigaler

Ieva vis prigalvoja visokių užsiėmimų visiems, dažnai Rytė patampa tų užsiėmimų dalyve, o šiandien aš buvai prirašyta į Lietuvių/matematikos būrelį. Tą būrelį įtakojo šiandien įsigytas korektorius, tad mokytoja rašė su nauja rašymo priemone. Pirma užduotis buvo perskaityti, kas parašyta. Užduotis buvo taip užsukta, kad aš be Ievos pagalbos neįveikiau jos, nes ten minčių vingiai yra itin sukti. Ir raidės, ir žodžių sutrumpinimai ir užšifravimai. Pirmasžodis yra saulė. Priešpaskutinis yra Firas. Kai užklausiau, ką jis reiškia, pirma buvo suglumimas. O po akimirkos jau vizualiai parodė, kad tai yra kubas, tiksliau kubikas rubikas.  Paskui teko pasimokyti raidžių, pasirodo, lietuviškoje abėcėlėje  yra priebalsių su nosinėmis. R su nosine tariasi, kaip "rę".

Šiandien tarp 19 kolegų vėl buvau pirma, kažkaip geras jausmas puikiu oru, puikią laisvą dieną žingsniuoti, žingsniuoti. Vakare apsidairiau po turnyrinę lentelę ir teko žengti ambicingą žingsnį, susidėliojau mintyse, kad reiktų dar 5K pasivaikščioti. Neskaičiavau mapsuose kiek eiti km, nekonvertavau atstumo į žingsnius, tiesiog viliote viliojo labai mažai apšviestas Birutės parkas ir takas link tilto. Parke nesutikau nei vieno žmogaus, pajūrio taku šiek tiek buvo gyvybės, o Palangos arterija tik žybsėjo šviesomis, vaikščiojančių visai minimaliai. Grįžusi susižiūrėjau, kad labai tiksliai buvau susidėliojusi maršrutą, pavyko 5K ir pakilau į pirmą vietą šiandien, taip sustiprindama savo 5-ą poziciją bendroje įskaitoje. Vakar ir šiandien pakankamai aktyvios dienos, tad šiek tiek prisivijau kolegas per praeitos 10 dienų lėtumą.  Statistika sako, kad šiandien aktyvi buvau 4 valandas, nemažai laiko, jeigu norisi darbo dieną užimti topines vietas.  Birutės parkas vakare

 Dažnai rašau laišką Kalėdų seneliui, nes ši atrakcija yra labai prie dūšios. Mano Kalėdų senelis žino, kad nieko man materialaus nereikia. Visko turim, ko neturim to nereikia. Taigi prie esmės, nes laiškas ir minčių lavina yra šio pageidavimų koncerto esmė.  Kalėdų seneli, aš tikrai vėl buvau gera šiais metais, tapiau, šokau, dainavau, eiles kūriau, gėles auginau, pečiukus kūrenau, karts nuo karto kokį pyragą ar steiką kepiau, tad vėl gavau karmos taškų tai gruodžio paskutinės savaitės linkmybei. Rašant laišką net minties neturėjau, ko aš noriu, bet susidėlios tas sąrašas. O jis kaip metai iš metų gali Kalėdų senelį lengvai sakant šokiruoti ir senelis neteks amo kuriam laikui. Dėstau mintis pirmumo šovimo eile, o ne prioritetų tvarka: - prisimeni seneli, kaip kažkada minėjau tavo pagalbininkus, tai vėl reiks tų žmogeliukų pagalbos ir pasikeis tas tvarto stogas - dar reiks namuko vienos pusės grindis pakeisti. Norisi tų naujų grindų, grindelių, nes bus visiškai malonu buvoti svetainėje

Graži ta data 2020 10 10. Pasitaikė vietinis pastorius ir patarė susituokti. Pasitarėm su Kęstu ir susituokėm nieko nelaukdami. Žiedai nauji, nuostabūs, ką tik pagaminti. Tiesa, Ieva išrišo, kad žiedų viduje neišgraviruota vestuvių data. Vėl pasižadėjom vienas kitam, o kai pastorius leido pasibučiuoti, tai Ieva užsidengė ranka nuo to reginio. 

Artėja vaiko gimtadienis, kad jau 4 metai pilietei bus, tai užklausiau, kokios dovanos nori. Užvakar sakė, kad nori raudonos dovanos. Vakar sakė, kad nori žalios dovanos. Nereikia, nei kokio daikto, nei kokio kito griozdo. Tiesiog, norisi spalvos. Visiškai pritariu minčiai, kad nereikia savęs įsprausti į daiktų rėmus, tiesiog abstrakcijos nori, o kas nori tas vis kita spalvos išraišką finalizuoja. 

Ieva padeda eiti ir gauti žingsnių, Rytė irgi morališkai prisideda. O Kęstas šovė mintį, kaip tiesiog nugalėti, kad jau man vis nepavyksta į 1-ą vietą iškopti. Idėja iš tiesų yra gera, tik netinka šitame nuoširdžiame Steptober turnyre. Būtų robotikos konkursas, tai visada prašom.  Kęstas pasiūlė sukonstruoti iš Lego telefoną kratantį įrenginį, kuris man žingsnius virintų. Ačiū, bet užimama 2-a vieta dar teikia vilčių nugalėti ir atsisakysiu šios paslaugos :) 

Žingsniuojam, vedžiojam šunį su vaikais ir netikėtai atradom šiuolaikinio meno gatvę

Šiandien jau 7-ta žingsnių mėnesio diena ir aš vis dar dalyvauju šiose lenktynėse, pirmadienį buvau pakilusi į pirmą vietą, bet vakar pasyvoka išvažiuojamoji darbo diena sumaišė man visas kortas. Nusiritau į kažkurią vietą ir dabar teks prisivyti. Atotrūkis nėra didelis, tad viskas įmanoma.  Dienos citata kolegų tarpe.  Pokalbis tarp dviejų kolegų ir jų lūpomis nuskambėjo mėnesio frazė - “Kaip einasi?” (“ei” yra pabrėžtinai akcentuotas ir ištęstas).

Jau 5-ta žingsnių mėnesio diena ir kolegos visiškai nutrūko, pernai užteko 14K/dieną laimėti 1-ą vietą, o šį spalį visiškai nieko nenustebinsi su tiek žingsnių per dieną. Nagi, šiandien išaiškėjo, kad viena kolegė išsibraukė iš sporto treniruočių ir iškeitė sporto judesį į žingsnius, kitas kolega pradėjo namo vaikščioti, o jis gyvena toli gražu ne arti darbo. Tiksliau kalbant, žmogus nužingsniavo lengvai 20K žingsnių tiesiog pareidamas namo, dar prisideda ir šuns vedžiojimas, tad augintiniai žingsniams yra tik privalumas. O aš įtraukiau savo vyresnėlę į žingsnių maniją. Įžvelgiu teigiamus poelgius: - Ieva padaro namų darbus greičiau, kad tik išeitų su manimi gaudyti žingsnių - Ieva greičiau susiruošia tiek su maistu, tiek su apsirengimu, kai pakvimpa išėjimu - Ieva pasirodo azartiška ir nori laimėti, taip vaikiškai ir natūraliai domisi, kurioje vietoje esu turnyrinėje lentelėje - Ieva prisijungdama prie žingsniavimo nerodydama pavyzdžio rodo pavyzdį mažajai, kaip greit susiruošti ir ei

Ne vieną kartą užmačiau knygų namelius įvairiuose miestuose, bet šiandien užgimė mintis, kad man renkant žingsnius spalio mėnesį, galiu ne tik su savo vaikais plepėti, podcastų klausyti, bet ir ištuštinti nebeskaitomų knygų lentynas savo namuose ar net darbe. Apsikrauni žmogus knygomis, bet juk labai retai antrą kartą skaitai tą pačią knygą, ko pasekoje knyga tampa tiesiog daiktu. Kai kurias knygas tikrai namuose turėsiu, o kitas lengva ranka atiduosiu. Jeigu jūsų namuose yra kokia 5-10 knygų, kurios gali kitus skaitytojus džiuginti, tai prašom man raštelti ir aš logistika pasirūpinsiu. Knygų namelių pasibarstymas po pasaulį rasite čia . Knygų namelis Kaune, Donelaičio g. 

Užvirė kova šį žingnių mėnesį, kažkaip azartas apėmė ir kimbu į žingsnius nuo pat pradžių. Pacer programėlėje esu nuo 2017 metų, tad turiu šiek tiek statistikos apie save. Dienos visos skirtingos, mėnesiai labai panašūs, varijuoja dienos vidurkiai, bet vis tiek nugula apie 8-9K per dieną. Net radau, kad maksimali diena buvo 41K, bet drįstu su tuo skaičiumi nesutikti, tutbūt laiko zonų persisukimas buvosusukęs programėlei protą. Pamenu, kad 36K tikrai realiai buvo, kai puikią dieną žingsniavau nuo Pažaislio link Raudondvario. Žodžiu, apie žingsnių mėnesį - kiekvienas matom savo ir kolegų dienos ir rezultatus bendrai. Šiandien buvau nusiritusi su rezultatu labai prastai ir padėčiai taisyti ėjau tris ratus: pirmas ratas su Ieva link pelėdų kalno, antrasis su Ryte aplink namus, o trečiasis asmeninis aplink Stumbro gamyklos prieigas. Na, tie trys ratai man pridėjo 13K+ žingsnių ir dienos turnyrinėje lentelėje pakilau iš 9 vietos į 3 vietą. Bendrai esu 4-oje vietoje ir tik 6K žingsnių mane s

 Architektūrinė mįslė, kur šis pastatas gyvena? 

  Šiandien ir vėl prasidėjo žingsnių mėnuo - Steptober, kai visi draugiškai, pabrėžiu dar kartą, tikrai draugiškai būsime aktyvesni ir sveikesni judėdami daugiau, nei bet kurį kitą mėnesį.  Dalinuosi pirmos dienos įžvalgomis, rytas tikrai prasidėjo man ne kaip. Neminėsiu vardų, bet šuniuko pribuvėj jau buvo pavedžiojusi šunį, tad keli tūkstančiai žingsnių jau buvo įsukti į skaitliuką.  Teko imtis veiksmų ir vesti Ievą į mokyklą ir taip prailginti maršrytą iki darbo, nes Rytės darželis yra gerokai arčiau prie darbo. Buvau net išsiveržusi trumpam į priekį, bet atėjo žmonės į darbą, susisinchronizavo žingsnius ir vėl kritau žemyn.  Darbo metu nieko čia nepadarysi, kiek jau pritrepsėsi, tiek ir bus, bet pietų metui artėjant mano galvoje kirbėjo mintis, kaip čia gauti tų žingsnių. Pietums pasitarnavo spurginė (pažadu daugiau to nepraktikuoti), o kepšant spurgas eiti, eit, eiti. Apėjau geroką ratą. Buvau gal vėl kažkiek trumpam priartėjusi prie lyderių, bet neilgam. Kiti kolegos irgi nesnaud