Pukiokes blogas

 Joninės kaip visada yra užbookintos prieš 12 mėnesių į priekį ir viskas su jomis būna aišku. Maistas nuostabus, veikla turininga, vaikų užimtumas ir kelios dienos pral eistos puikiai.

 Mįslė, mįslė, kurgi šis pastatas stovi. Kauno mįslė

 Priimu pasiūlymus plenero meniu. Pagal dabartinę situaciją meniu pretendentai yra šie: Pusryčiams:  Košė  Blynukai ar lietiniai  Kiaušinienė  Grūdėta varškė su pomidoriais ar vaisiais Pietūs/Vakarienė:  Šnicelis  Pica  Žirnių košė iš pečiaus  Steikai  Šaltibarščiai  Kavarsko koldūnai  Šašlai  Žuvis  Kotletai  Varškėtukai Galit rinkti patiekalus, be kurių pleneras bus tuščiu skrandžiu, galit vetuoti, galit įtraukti savo patiekalus ir virtuvės šefė žada visus pamaitinti.

 Jau skamba varpelis ir skelbiamos Balelių plenero 2021 datos. Pradžia liepos 2 dieną ir pabaigsim tapymus liepos 6 dieną per Mindaugines. Balelių pleneras Plenero kviestiniai svečiai Kaip ir kiekvienais metais prie plenero tapytojų prisijungs visų mylimas ir gerbiamas, gilius dailės ir kitų vizualių nenų mokslus krimtęs ir aliejinius dažus įvaldęs, šedevrizmo atstovas Kęstas. Jam įkandin antrins dvi jaunosios personos: Ieva ir Rytė, kurios vardan kūrinio kartais sujungia jėgas ir kuria kūrinius vieną  po kito, potėpis po potėpio ant vienos drobės. Tiesa, Rytė iššaugo iš nekvalifikuotos tapytojos ir gavo asmeninį molbertą, kad sklandžiai užgimtų šedevrai ir nekiltų diskusijos: o kur mano, o kodėl aš neturiu?  Gamtos ir natiurmortų tapytojos irgi prisijungs prie plenero gretų ir savo panašiu braižu, mėgiamais gėlių ir augalų motyvais puoš drobes. Plenero buitis Žodžiu, prie buitiškesnių temų kaip visada suksis primityvizmo atstovė - aš. Bus užtikrintas tris kartus maitinimas, apartament

 Vairuoji, pamatai kadrą. Stoji, išlipi, eini, fotografuoji ir toliau važiuoji. Aguonos buvo vertos sustojimo ir įamžinimo.....

 Tvarkiau vaikų daiktus ir žaislų dėžutės stalčiuke radau popierėlių. Šypt, šypt viduje, nes sutvarkyti tiek saldainiai, tiek jų popieriukai. Gražiai sudėti popieriukai, kur gyvenime nerastum. O saldainiai buvo aukštai ant virtuvės spintelės, tai reikėjo aukštalipių kvalifikacijos pasiekti tuos saldainius. Įdomu, kuri iš merginų nusiėmė saldainius ir kuri taip gražiai tuos popierėlius sudėjo. Rytės klausk neklausęs, vis tiek nesužinosi tiesos, nes lygiagreti visata yra užvaldžiusi jos mąstymą. Smalsu, ką Ieva papasakos pamačiusi popieriukus. Rytės versija, kad naktį atėjo Danas ir išnešė saldainius į darželį ir ten vaikai suvalgė. Ievai parodžiau nuotrauką, tai išsivedė mane iš kambario ir sakė, per 2 vakarus surijo saldainius, nes buvo alkana. Bet susigraudino vaikas, o aš moralą išrašiau netikėtą vaikui - turėjai drąsos suvalgyti, turėk drąsos ir sakyti iškelta galva, kad suvalgei. Tikėjosi kitokio mano moralo, bet šitai situacijai manau pritaikytas moralas labai tiko.

Šlumpt Ieva į vandenį su rūbais Sartų apžvalgos bokštas  Kas liks po 2 dienų kelionės vaikų prisiminimuose? Aplankyti miesteliai, namai, dvarai, aikštės, fontanai, apžvalgos bokštai, maistas? Gal fontanus ir prisimins, bet atsiminimuose liks išsimaudymas su rūbais upėje, kai Ieva paslydo ir niurktelėjo su visais rūbais į tekantį vandenį. Dar Sartų apžvalgis bokštą Kęstas prisimins, nes kraupiai nesaugu lipti juo... Tokius atsiminimus ir renkam keliaudami :)

Biržų duonos ledai su duona  Pirma patirtis su Biržais buvo prieš kelis metus, kai su ekskursija dardėjau po aukštaitiją ir užsukom į Biržus, aplankėm pilį ir Biržų alaus daryklą.  Pilis imponuoja iki šiol, pamatytas alaus gamybos procesas visai patiko, bet to gėrimo vengiu kaip velnias kryžiaus, visiškai ne mano gėrimas ir bet nebandau šios daryklos produkcijos ragauti ir reabilituoti. Pakliuvo į juodą sąrašėlį ilgam :) O šį kartą nukeliavę į biržus patirtis visai kitokia, fontanai ežere, papludimys ir skanūs ledai firminėje Biržų duonos parduotuvėje. Turiu porą mėgiamų šios kepyklos dalykų, bet Biržų centre pakliuvau į koncentratą gerų dalykų. Įeini į moderniai surėdytą parduotuvę ir raibsta akys nuo visko. Visko nepirkau, bet prie ledų dar ir spaudos nusipirkau. Mango ledai yra patikrinti ir kaip visada tobuli, o vat su duona ledai tik mane sužavėjo, šeimynai šis skonis nesukėlė ovacijų. Praktiškai man galvoje pasikeitė Biržų asociacijos, buvo pilis ir alus, o dabar duona ir pilis.

Ikoninė Bubo pavėsinė Bubo B&B pagrindinė šeimininkė, praktiškai co-founderė  Užklydom pas Bubą beveik netikėtai ir smagiai pasibuvom. Toks trumpas užsukimas buvo pakeliui su praktiškai B&B prieskoniu. Bubas kaip žinodama davė man pasižaisti su traktoriuku ir nupjauti žolę, Kęstas ėmėsi braižymo reikalų ir nupiešė vandentiekio schemą, o vaikai savo reikalais užsiėmė ir lekiojo, visur kur tik išmanė. Taigi pagiriamasis žodis Bubo B&B veiklai tenka už: - personalizuotas veiklas - už pasitikimą draugijos su ledais ir vaikų persodinimą į savo mašiną - už pavakarojimą ir paklotas loveles  - ypatinga padėka už pusryčius, kai visi išauklėti tyliai tupi ir laukia, kol Bubas ar Čekas pabus ir teiksis ruošti pusryčius - už gerą vibe (kaip namie, bet niekad nepamiršti, kad svečiuose) - už pečiukus - už autentiką, gyvenimą su autentika ir jos adaptaciją prie gyvenimo realijų Žodžiu, jeigu kam Rokiškio raj. reikia pernakvoti, tai drąsiai rekomenduoju Bubo B&B.

 Prasukom ratelį pro šiaurės Lietuvą ir maloniai nustebino kiek unikalaus grožio turim mažuose miesteliuose. Subačius su savo grūdų sandėliais ir kepyklėle, su moterele, kuri ir kepa, ir pardavinėja. Kiek ten tyro mąstymo yra, kur nudžiunga žmogus pamatęs pirkėją, kur čiauška kaip šiandien gerai iškilo bandelės. Ir kaip Ieva sakė, kad tokių skanių bandelių dar nebuvo valgiusi. Skanios, tikrai skanios tos bandelės su varške... Kamajai su savo aikšte ir akmenimis mūrytais namukais. Taip ir galvoji žmogus, kad toj aikštėj turėjo būti karčiama ir vent kelios parduotuvės Obeliai su šalia esančia spirito varykla su dideliu malūnu Salos su unikaliu dvaro kompleksu prie pat ežero Antazavė su dvaru ir gyvu miesteliu Geras, labai geras ratukas išėjo su geru šturmanu ir patogiu  Bubo B&B . Bet apie  Bubo B&B  kiek vėliau atskirame rašinėlyje.

 Laukiam traukinio ir buvo viltis pavalgyti Ridike. Viltis žlugo, nepadėjo net graudūs vaikų žvilgsniai į besėdinčius ridiko žmones. Nepešėm, tai nepešėm, tai ką jau padarysi. Sliūkinom tolyn ir interneto platybėse radom Indų restoranėlį Challapalli. Challapalli indų restoranėlis Visiškai nieko nesitikėjau ateidama į tą restoranėlį, o pasitiko kaip tiem kraštam pridera vyrukas su tvarkingais rūbais, nei džinsų, nei nutampytos maikės su žiburiu nerasi. Jausmas dvejopas, bet pagelbėjo išsirinkti maistą be aštrumo, puikiai kalba angliškai žmogelis. O jau paslaugumas... Keista ir malonu nukeliuti į Indiją neiškišant nosies iš Kauną. Meniu trumpas ir yra iš ko rinktis net su vaikais. Ar maistas vertas dėmesio - tikrai taip. Ar galima čia grįžti - tikrai taip.

 Aš keliauju per Lietuvą, nors mano kūnas nea. Labai suktą mįslę sugalvojau, čia kaip iš tautosakos mįslių serijos. Beveik neįveikiama, bet įmanoma mane gerai pažįstant.

 Pjausto dangų kregždės ir per didelius langus matosi balti pilvukai ir uodegos kaip žirklės. Besisukiojančios kregždės pranašauja šalia esančius lizdus arba norą juos susukti visai šalia. Prie mano lango kamputyje trynėsi paukštukas, bet jokių lizdo požymių neaptikau. Apsidairiau po visus ofiso langus ir... lizdo monstravimo taškiukus pamačiau prie kelių lengų. O viename kamputyje įsitaisę tupėjo dvi kregždės. Nuklystant į vaikystę, kaiminystėje esančiame name buvo daug lizdų namuko kraige. Gražūs tie lizdai buvo, vienas prie kito sulipinti, panašios formos ir raižydavo dangų tos kregždės kaime. O mieste kilo man dviprasmiai jausmai, kad gražu kregždės, o žiūrint į baltą fasadą, didelius langus ir palanges projektuoju vaizdą, kaip atrodys lizdas ir visos lizdo apylinkės po mėnesio. Čiulbės paukščiukai, neš tėvai maistą ir bus malonu klausytis, bet vaizdas bus nudažytas kitomis spalvomis.  Kaip kregždėms pasakyti, kad yra geresnių vietų susisukti lizdą? :)