Pukiokes blogas

Mačiau mieste šmėžuojančius žmones su mažmomis, raudonomis skardinėmis. Vadinasi, jas kažkur, kažkas dalina.  Nėjau, nežiūrėjau, neieškojau, bet ... Šiandien nusukau 20 metrų į šalį ir pasiėmiau vieną mažą skardinę, smalsumo tekina nuslinkau prie didelės raudonos cisternos. Ten kažkas vyko...    Cisterna (tiksliau jauna, raudonai apsirengusi cisternos operatorė) - Paklausė: "Kam?"    Aš sakau: "Kęstui".    Cisterna pasitikslino: "gal Kęstas".    Aš pakartojau: "Kęstui".    Cisterna mikliai klaviatūra suvedė "Kęstui" su lietuviškomis raidėmis.    Cisterna po kelių sekundžių padavė man raudoną skardinę su baltu užrašu "Kęstui". Padėkojau už skardinę ir pasiunčiau linkėjimų marketingo skyriui. Masinis, bet asmeninis produktas Ar skardinės skonis pasikeitė nuo užrašo? Ne, anaiptol, bet kaip malonu parnešti namo tokį atradimą. Kęstas iš karto užklausė, kur gavau. Po kelių akimirku skardinė šnyptelėjo išleidusi savo...

Free is not sustainable.  Nemokamai... Ar būtų idealu, jeigu viskas būtų nemokamai? Maistas, būstas, kitų poreikių tenkinimai - NEMOKAMAI? Čia turbūt galioja mano mėgiama taisyklė "VISKAS yra NIEKAS", taigi jeigu viskas yra nemokamai, tai ir tu tampi nemokamas. O mes esam išskirtiniai, brangūs individai. Viskas nemokamai, išskyrus mane. Vėl krypstu į dar vieną mėgiamą mintį "visi lygūs, bet yra lygesnių". Kiti lygūs, bet aš išskirtinis. Viskas ir niekas, taip dažnai šie du apibūdinimai varijuoja šalia, nors abu antonimai ir turėtų vienas atspindėti begalybę, o kitas visišką 0. Viskas arba nieko: noriu visko, noriu nieko. Ko aš noriu? Grįžtu prie šio dienos TED konferencijoje nuskambėjusios frazės - Free is not sustainable. Kontektas - savanoryste pagrįstas daržovių auginimas šaligatvių ploteliuose. Įkvepiantis partizaninio marketingo pavyzdys, kai reikia tik šiek tiek įrankių, noro ir rankų darbo. Kam auginti žolytę ir ja rūpintis, jeigu galima tokiomis pačiomis...

Guerilla marketing... kas tai? Pirmas asociacija - gorilų marketingas? Ne, ne... Čia tas pats lietuviškas terminas Partizaninis marketingas. Vakar spaudoje lyg ir atpažinau suplanuotas partizaninio marketingo užuominas: - Pojavis netikėtai dainuoja kavinėje - Duona dalinama lietuvaičiams išvykstantiems Vilniaus Aerouoste Pirmasis atvejis iš karto sukėlė įtarimų - jeigu netikėtai, tai iš kur spauda žino? Antrasis atvejis iš karto išduoda, kas surengė šią reklamą - nuotraukoje šviečia vienos kepyklos pavadinimas, taip pat neslepiamas ir rinkodavos vadovo vardas, pavardė. Gal antrasis atvejis net nepriskiriamas prie partizaninio marketingo, nes viskas suplanuota: pasirinkta vieta, apgalvota šventė, pasitelkta spauda. Paskutinis punktas kainuoja, čia nebuvo tas atvejis, kai žmonės kalba ar spauda rašo nemokamai, nes idėja yra iš koto verčianti. Mačiusi internete nemažai partizaninio marketingo pavyzdžių, bet keletą mažiau kartų matytų pateikiu: Lietuviškas partizaninio market...