Vakar iš sodo parsivežiau braškių ir vyšnių, braškės permerktos lietaus ir gausiai apėjusios purvu, o vyšnios ... Vyšnios rūgščios iš esmės ir tinkamos tik kompotams ir uogienėms. Iš vakaro nuvaliau braškes ir užpyliau cukrumi, parą pabuvo apibertos cukrumi šaldytuve, išsiskyrė daug sulčių, tad buvo pagrindas uogienei. Viriau atskirai braškes ir kitam puode šiek tiek braškių ir išgliaudytų vyšnių. Iš vaikystės prisiminimai buvo, kad vyšnių gliaudymas yra žiaurus užsiėmimas, kai kelis kibirus reikdavo išgliaudyti uogienei. Gliaudžiau pirma su žiogeliu, o po to susiradau labai mažą šaukštelį, tai labai greitai sutvarkiau litrą vyšnių... Nepasiteisino vaikystės prisiminimai :) Užkaičiau puodus, o koks kvapas paslido nuo uogų, iškaitinau stiklainius orkaitėj ir sukrėčiau uogienę į stiklainius. Uogienė gavosi beveik kaip pas mano babytę. Uogienė turi būti tiršta, labai saldi, tamsi... Kai beveik nesiima uogienė iš stiklainio nesulanksčius šaukšto... Babytės uogienė... Babytė virdavo nu...
Kasdienės naujienos apie šį, apie tą