Skip to main content

Posts

Showing posts from July, 2022

Namelis medyje arba Rytės versija

 Žiemą vis spurdėjo frazė - namelis medyje, bet pavasarį apmažėjo, vasarą dar labiau apslobo, bet pajūryje vėl užgimė.  Rinko, nešė, tempė Rytė pagalius ir pagaliukus nuo jūros su tikslu statyti namelį medyje. Padėjau nešti, bet atsilaisvinusios rankos vėl pririnkdavo šapelių ir visu keliu buvo parnešti į namus. Noras gerai, o užsispyrimas dar geriau :)

Selfiai iš keturių

 Selfiai tai selfiai. Prikepiau selfių su keturiais žmogeliais, veideliais. Tokios tos mūsų atostogos su selfiais :) kai kuriose nuotraukose personažai pavargę, kai kuriose sotūs ir išsimiegoję, kitose kaip kefyrai surūgę ir nieko nenorintys, kitose besimėgantys pajūriu ar ledais. Labai smagios tos atostogos, pilnos judesio ir atrakcijų, su daug ledų ir net su netikėtu vakarėliu namuose.

Mėmelio piliakalnis

 Važiavom pro Klaipėdą link Drevernos, Svencelės. Abi gyvenvietės smagios ir vis kviečia užsukti vėl ir vėl. O pakeliui link šių gražių gyvenviečių stūgso baisulinio dydžio piliakalnis ir tikrai ne ledymetis jį ten suformavo, o mes, žmonės jį sukūrėme. Nei medžio ant to piliakalnio, nei žolės, tik truputis žemių ir matosi iš tolo šiukšlės. Suveltos, sutrombuotos, nugyventos, sumakaluotis ir nesurūšiuotos. Jaučiu, kaip nuo to piliakalnio turėti kvapas kilti. Toks stiprus, glitus ir visai ne levandų kvapo. Nei bergamonemis, bei citrinžolėmis iš ten nedvelia. Mašinoje nesijaučia to tvaiko, bet mintys neša mane tolyn. Tas piliakalnis status ir aukštas, susimąstau, kad reiktų mažiau vartoti plastiko ir viso kito įpakavimo, kad tik mažiau po manęs liktų šiukšlių. Rūšiuoti, dar mažiau pirkti, taisyti turimus daiktus, pirkti ilgaamžius, o ne vienadienius niekučius, mainytis daiktais ir perdaryti esamus daiktus į kitus, žinoma, panaudoti ką jau turiu. Man patinka, kai vaikai jau moka žodį taisy

Vasaros desertas

 Vasara, mano vasara... taip dažnai dainuoja Rytė, o mes per atostogas pasidarom greitą ir skanų desertą iš to kas yra po ranka. Šį desertą ir jo įvairias variacijas pirmą kartą sutikau Karlovy Vary, kur pesčiųjų gatvėje, kavinukėje antrame aukšte tie sluoksniuoti deserta šypsodavosi vitrinoje. Tai su kakava, tai su vaisiais, tai jau nebežinau su kuo jie būdavo, bet pamenu, kad buvo aukštose stiklinėse ir tirpdavo burnoje. Kabini su šaukštu ir mėgaujiesi į valias. Šiam vasariškam desertui reikia: Sausainių ar meduolių Jogurto, naudojau naturalų graikišką  Vaisių ar uogų Gamyba užtrunk minutę: Supjausčiau meduolius ir subėriau į dugną, jogurtu uždengiau, supjausčiau smulkiai nektariną ir subėriu. Sutrupinai turimus sausainius ir subarsčiau, užtepiau dar jogurto sluoksniu ir papuošiau šilauogėmis. Pastačiau į šaldytuvą bent porai valandų, kol sausainiai ar meduoliai prisigėrė jogurto ir viskas. Prašom skanauti itin paprasto ir vasariško deserto.

Maudynės

 Čia ir žodžių nereik - šlapios kaip vištos... Šlapios ir laimingos :)

Balelija - Balelių paelijos versija

 Yra Balelių kokteilis, yra ir Balelių maistas. Užgimė receptas iš tos kas pasimaišė po ranka. Bulvės šiaip skanu, nes šviežios. O paelijos versija šiek tiek įmantresnė, kitokia ir gero skonio (net vaikai valgė). Pamerkiau pupeles ir po pusės dienos mirkymo - išviriau. Pusė didelio svogūno pakepinau, sumečiau smulkintą mėsą ir kepiau. Kai mėsa iškepė - sumečiau pupeles, dar buvo likusių kotletų, tai jie irgi įkrito į Balelių paeliją. Kečiupas įkrito, šiek tiek vandens ir viskas pasitroškino. Į pabaigą supjausčiau lapinių kopūstų ir tie lapai gražiai pagyvino paelijos vaizdą.

Šiukšlyno dievai

 Turim tokį terminą savam tarpe - šiukšlynų dievai. Man atrodo, kad šio termino kilmė, išradimas ir visa kita priklauso Bubui. Nebepamenu, kada jis atsirado, bet gali būti, kad labai suintensyvėjo Bubui nusikrausčiausius į Šančius ir pradėjus tempti gerbuvį į namus. Taip ir gyvenam su nuolatiniu apsidairymu, ar nepaliko šiukšlynų dievai ko nors prie konteinerio. Jeigu kas verta dėmesio, tai nufotkini, nusiunti ir skambini arba eini lauk ir lauki skambučio. Paskutinis šiukšlyno dievų laimikis - šviestuvas, impozantiškai pozavau ir pasiunčiau, ar bus reakcija, ar reiks namo nešti. Šviestuvas sulaukė susidomėjimo ir buvo parneštas namo, padėtas nepatogioje vietoje ir lauks Bubo svečiuose, kad galėtume atiduoti. Grobis

Kilimas - beveik raudonas

 Kilimas paklotas ir kultūrnamis tuoj atvers dureles. Kilimas yra rudas ir kultūrnamyje dominuoja ruda, iš to seka, kad ryžas kilimo rudumas yra kaip raudonas kilimas Kanuose. Kanų riviera ir Balelių laukai yra visiškais atitikmuo mano supratime. Paklojau kilimą jau prieš kelias valandas ir vis mintys sukasi apie jį. Rudas, visko matęs ir dar daug matys, jeigu išgyvens po kultūrnamio statybų maratono. Kultūrnamis gavo kilimą

Durų grožis Barselonoje

 Ėjau, ganėtinau daug ėjau Barselonoje praeitą savaitę ir viena detalė įkirto į akis - durys. Fasadai ne tokie įspūdingi, bet durys man daug labiau patiko. Gal ir dėl to, kad patys ruošiamės kultūrnamiui užsakyti duris, tai įkvėpimo objektas galėtų būti bet kurios durys iš Barselonos. Nužiūrėjau, kad dauguma durų pagamintos iš kiemedžio, gal net iš ąžuolo ar kokio nors panašaus medžio, kai kurios ornametuotos, kai kurios su daug stiklo, kai kurios padabintos kalvio dirbiniais, kaustytos ar metalinės. Jos visos gražios ir skaičiuoja ne vieną dešimtį amžiaus ir taip gerai atrodo, kad lenkiu galvą prieš meistrytę, prieš žmogelius, kurie daro daiktus ilgam, kurie gražiai daro ir pastatui suteikia grožio. Tos stiklinės durys, taip puikiai perteikia holo grožio erdvę, kur ne saugo, o parodo gražias laiptines su dailiai vingiuojančiais laiptais ar nuostabiu sienų, lubų ir grindų dekoru. Retos durys yra stačiakampė, daugelis susideda į arkinį viršų arba dar įmantriau į tris durų suskaidymus. K

Pimpačkiukas Barselonoje

 Ėjo, ėjo ir atėjo dar viena akcija, kurioje dalyvauja tėvai, vaikai ir aplinkiniai. Buvo drakoniukai, o dabar pimpačiukai. Vienas iš tų Pimpačkiukų ėmė ir iškeliavo į Barseloną ir turistavo į valias. Pimpačkiukas tyliai sėdėjo kišenėje per konferencija ir visai nelindo į mases žmonių, bet kai baigdavosi visas veiksmas Fira de Barselona, tai viskas smalsu buvo, visur ėjo, viską žiūrėjo, viską ragavo ir gėrė įspūdžius į save. Vieną vakarą Pimpačkiukas užsuko į Barselonos universitetą, gal dairėsi mokslų aukštumų, gal architektūros subtilybių, o gal tiesiog užklydo... Pimpačkiukas kaip koks alumni pozavo   Kolonos Pimpačkiukui visada įkvepia pasitempti Kilo klausimas, kas antram aukšte Raudonas kilimas labai minkštas... Vidinis kiemelis ir turėklai kaip čiuožykla Vidinis kiemelis su kabančiais apelsinais Baseinėlyja norėjo paplaukioti Pimpačkiukas Pimpačkiukas rado nukritusių žiedų universiteto kiemelyje Kažkokios šaknys sukėlė minčių Pimpačkiukui Rado granatmedį Pimpačkiukas Prisėdo pai