Šiandien buvo visiškai kitoks pusdienis, kai visi mano reikalai buvo pastumti į šalį ir nukeliavau į Kleboniškio mišką ir su niolika nepažįstamų žmonių buvau kelias valandas, o tiksliau tarant - patyriau miško maudynes.
Kai išgirsti žmogus žodį "maudynės" iš karto galvoji, kad maudysies vandenyje, jeigu veiksmas miške, tai vadinasi voliosies miško paklotėje. Bet... šį kartą maudžiausi kitaip - ausimis, akimis, rankomis - savo jutimais.
Susirinkom į organizuojamas miško maudynes, tik vieną žmogų pažinojau ir pasinėrėm visi ir visai kitokį man pasaulį.
Ir priėjimas į tas miško maudynes yra kitoks, ne šiaip užduotis, bet "kvietimas":
- pasišokinėti per medžius kaip voverei ir kvėpuoti pagal tai nuo apačios link viršaus, nuo vieno medžio prie kito, nuo mažo iki didelio
- pažvelgti į mišką ir jo judesį, kad jame juda. Šitas man irgi patiko, nes šiaip tai viskas miške juda, tik greičiai skirtingi.
- pagalvoti, kas esi miške, kuo tikrai nenori būti ir kuo norėtum būti. Čia jau aš sau pasakiau, kad esu medis, kad nenoriu būti ta skruzdėle ar medžiu po didelių kitų medžių laja, kur šansų saulei ir maisto medžiagoms yra nedaug, o noriu būti paukščiu.
- pasiklausyti į tolimiausius garsus, vidutinius ir visai šalia esančius. Kairėje, dešinėje ir kaip pavadintum tą garsų soundtracką.
- palytėti bent 10 miško daiktų delnais, veidu, basomis. Visai patiko nustebti, kad delnu liečiant vieni pojūčiai, o liečiant plaštakos viršumi - kiti.
- ir pabaigai pagerti gauromedžio arbatėlės ir labai gražių indukų.
O kad miško maudynės būtų ne šiaip pabuvimas, buvo pasidalinimo sesijos po kiekvieno "kvietimo", kur ratuku visi dalinasi savo potyriai atliekant "ne užduotis".
 |
| Aš po miško maudynių |
 |
| Vyšnia ant torto po miško maudynių - arbatėlė |
Ačiū keliauja Marinai, už miško maudynių "užrodymą".
Comments
Post a Comment