Keliaujam toliau per Italijos pakrantės miestus ir šiandien išvažiavom iš Levato ir nubildėjom traukiniu į sestri Levantano ar kažkokio panašiai skambantį miestą. Pasibuvom tam miestelyje, susoradom labai mielą suoliuką, pasėdėjom, pasišnekučiavom ir judėjom link Rapali. Iki Rapalo kelionė vyko su nuotykiais, nes galvojim kad sėdim geram kelyje, pasirodo ne tam. Nurūkom į gerą traukinį, įsitaisėm, laukiam, laukiam ir... pasirodo kažkokia nelaimė nutiko netoli Genujos ir visas dūšeles išlaipino iš traukino, nurūkom į kitą kelią, atsisėdom kaip braškės kitam traukinyj ir laukėm. Visokių ten plepalų prisiklausėm, bet vietiniai italai ramiai sėdėjo, tai ir aš prisigėriau tos ramumos, nes kiekvienas nuvažiuotas metras yra link nakvynės tikslo. Tokiam karštyje tikrai nesinorėjo eiti 4 valandas svilinant karščiui 10 kilometrų.
Geriau kantriai išlaukti vėsiame traukinyje nei būti keptai vištai einant tuos 10km per aplinkui, kas reiškia - per kalnus.
Palengva, iš lėto mes pasiekėm Rapalo ir buvom be galo laimingi, kad nereikėjo dienos karštyje ieškoti, ko nesam pametę.
Lyg to nebūtų gana, mes pasirodo, savo vilą užsisakėm šiek tiek tolėliau nuo stoties ir per tą svilinantį karštį ėjom. Mano veido spalva viską pasako be žodžių - skaisčiai, sodriai raudona - vadinasi gerokai per karšta ir fizinio aktyvumo per daug.
Sukom, sukom ratus ir nusibeldėm į vilą, kur labai maloniai nustebino mūsų pasirinkta vila - alsuoja viduramžiais tiek interjeras, tiek eksterjeras.
Ir kad nebūtų viskas taip lengva ir paprasta, jau link vakaro mes išsiruošėm į Portofino. Nieko aš prieš kelionę nebuvau girdėjusi apie Portofino, bet pasiskaičiau - prabanga, įžymybės, t.t.
Ėjom per pakrantę, dairėmės į viešbučius, vilas vilaites, šlaitus ir laivus ir taip pasiekėm Portofino. O ten... gan nedidelė įlanka, kokį 50 namukų, kurių panašių esam regėję ne vieną ir ne du. Pačioje įlankoje įsitaisę kelios gan didelės jachtos, kurios užstoja didžiąją panoramos dalį, prabangių prekės ženklų parduotuvės, šmėžuojantys žmones su maišais prabangių pirkinių, besėdintys žmonės su maistu restoranuose ir .. keletas įdomesnių egzempliorių - su suknelėmis, su aukštakulniais lėtai šmėžuojančios merginos ar moterys. Jų tikslas kaip ir aiškus, bet vis tiek juokas ima, ant kiek lėtai galima trinti grindinį, kurio ilgia gal 200 metrų.
Portofino verdiktas - nesužavėjo... ir nesuprantu, kur tas cinkelis tame miestelyje, nes aš jo nepajutau.
Tiesa, sėdėdami viršuke any suoliuko gerai palaidėm bajerių ir prisijuokėm į valias, žiūrėdami į Portofino panoramą.
Comments
Post a Comment