Levanto

 Šiandien pabudome Levanto, o į jį atbildėjome vakar apie pietus.

Pirmas įspūdis buvo, kad jis kaip  Šventoji. Paskui šiek tiek panašumų suradome su Klaipėda. O dar vėliau galvojome, kiek kainuotų pasiimti kokią vilą ir atbildėti visiems kelioms dienoms rudenį kitais metais.

Po visos gausos Cinque Terre miestukų, šis išsiskiria dideliu šniūru paplūdimio ir dviem dalimis - senąją su plačiomis gatvėmis, gan nesenais namais ir vietinių parduotuvėmis. Turi jie ir upę, kurią galima pavadinti kaip upe visiškai ge vandens vasarą ir miesto pašonėse esančiomis vilomis. Mano nuostabai vienoje iš jų mes ir gyvename.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šis miestas jaunas ir neturintis senamiesčio, bet...užklydom vakar į tokias gatveles, į tokias vietas, kur labai maloniai nustebino ir natūralioje dauboje repetuojantis orkestras ir pilis XIII-o amžiaus ir tik tik pradedančios nokti figos senamiesčio gatvelėje.

Vakare ėjom ratuką pasivailčiojimui ir neblogai išmaišėm visą miestelį, o visai vakare ant supliuko palydėjome saulę į debesį ar į tolumoje esantį kalną. O tikrai tikėjome, kad saulė leisis į jūrą.

Levanto daug labiau pritaikytas poilsiui su šeima, kur paplūdimys, daug erdvės vaikščiojimui ir gerėjimuisi vietiniais vaizdais. Reljefas gan plokščias, tai nemaža dalis vietinių važiuoja su dviračiais ir nelabai kas kur skuba...