Pukiokes blogas

Rugsėjo 1-osios šventė šiemet bus išskirtinė, kadangi duris atvers Balta alkana pelėda su kelionėse po Lietuvą atrastu, apmąstytu ir visuotinai suderintu meniu.  Baltos alkanos pelėdos meniu tampa atskirtu akcentu ir yra baisiai laukiamas, ką kiekvieną kartą nupieš pagrindinis Kajokizmo/Šedevrizmo meno atstovas. Maistas maistu, bet šį kartą bus ir pora siurprizų: lobio ieškojimas ir neseniai susikūrusios muzikinės grupės "Pelėdos muzikantai" pasirodymas su daina "My love". Daina įrašyta į pirmąjį solinį albumą ir dalinama į kairę ir į dešinę, kas tik užsimano paklausyti. Laukiam visų antradienio vakare!!! Draft versija galima paklausyti. Pelėdos mazikantai, daina - My love, grupės įkurėja, vokalistė, gitaristė ir dainų autorė- Ieva.  https://soundcloud.com/asta-puke/pel-dos-muzikantai-daina-my/s-y6MDTSltCRF

Kiekvienais metais rudenį lekiam į ekskursiją su VDU IF Alumni. Metai iš metų beveik tie patys veidai, kurie mėgaujasi Lietuvos krašto perlais, o dar labiau ištempę ausis klausosi gidės Henrietos pasakojimų apie istorines asmenybes, vietoves ir su tuo susijosiomis įdomiomis gyveniškomis istorijomis, giminystės ryškiais, politiniais ar asmeniniais įvykiais. Šį kartą nulėkėm į Kupiškio kraštą, aš karts nuo karto pravažiuoju pro Kupiškį, bet nei karto nesu užsukusi. Nors tikrai būnu 5km nuo miesto centro atstumu porą kartų per metus ir taip kokį 10-20metų. Toliau kalbant apie Kupiškio kraštą: Aplankėm Adomynės dvarą , baisiai didelis ir įspūdingas šis medinis dvaras, nors ir nepilnai renovuots, bet vis dėl to tai prideda šarmo ir padaro šį dvarą dar šarmingesnį. Turėjau stereotipą, kad mediniuose dvaruose bus paprastos sienos, kad bus grindys geriau atveju lentos, bet... Adomynės dvaras nustebino mane autetišku ir labai gerai išlikusiu parketu, trijose aplankytose patalpose skirtingi orna

Šiandien nustebino rožių kvapų įvairovė. Sukišau aš pirmiausiai nosį į Palangos Gintaro muziejaus rožyną, o po to sukišo ir visa šeimyna. Pas mamą darželyje lyg visos rožės panašiai kvepėjo, bet kai vienoje pakvepini 30 skirtingų rožių, tuomet pasimato kvapo įvairovė. Vienos rožės kvepia rožiškai, kitos kvepia citrinomis, kitos turi tą sumišusį pagrabo kvapą, o kitos tiesiog smirda. Tas smirdėjimas nėra koktus, bet esant galimybei nemerkčiau rožių kambaryje vien dėl kvapo. Bevaikštant ir besidairant dar Kęstas užmatė, kad kai kurios rožių rūšys išvestos XIX amžiuje, gaila, jos jau buvo nužydėję.  Apžvelgiant tą rožių įvairovę dar vienu rakursu, reiktų paminėti rožes Balerina. Visai kitoks šių rožių žiedas, toks smulkus, toks mažytis, toks panašus daugiau į ramunes ar kokią kitą darželio gėlę nei į akiai įprastą rožę. Rožė Balerina Palangoje

Išbėgau šiandien pabėgioti ir labai nustebau to grožio, ką man atnešė vakaras. Bėgau be tikslios krypties, be žinojimo kur bėgu, tiesiog kojos leidosi tolyn. Bėgau be akinių, tad tik didelio mastelio vaizdiniai žavėjo mane. Bėgau keliu, įbėgau į kemperynų dalį ir akys sakė - bėk prie jūros ir nesimalk tarp vagonėlių, namelių, palapinių ar dar nežinia ko.  Nemelavo nuojauta ir atsivėrė tobulas vaizdas - saulė nusileido į vakarus ir savo raudoniu nuspalvino galą dangaus, o raudonas dangus dažė jūrą kaip tik išgalėjo. Širdis šoko nuo to vaizdo, kai papludimys vėl priklauso jūrai ir keliems žmonėms ramiai leidžiantiems vakarą prie jūros. Nėra ką lyginti su dienos metu, kai poilsiautojai nukloja papludimį savo manta ir kažką veikia valandų valandas. Jūra rami, kaip ir vakaras be vėjo, ramybė kabojo ore ir nebuvo skruzdėlyno, nieks niekur neskubėjo, nieks nesičirškino kaip beišmanydami pagauti saulę ar kokią odos ligą.  Reiks nueiti visiškai vakare prie jūros ilgesniams laikui, nes čia ir yr

Pažvelgus į pienės pūką visada man mintyse sukasi žodžiai: gražu, laikina, minkšta, trapu, piktžolių sėklos ir tas nuostabus noras nuskinti pienės kotą su susiformavusiomis sėklomis ir papūsti. Pūsti stipriai, kad tie visi pūkeliai išsilakstytų nuo pienės ir apnuogintų pienės "plikę". Po šio veiksmo "plikė" tampa nebereikalinga ir nušveičiama tolyn, akys nori susirasti kitą auką, o burna pakartoti visiškai tą patį - pūsti arba blogiausiu atveju nudrėksti pirštais tas sėklas su pūkeliais. Žvelgiant į tą laikinumą, minkštumą, baltumą norisi kartais apsaugoti tą grožį, bet ką jau čia saugosi, ne šiandien, tai ryt ar kitą dieną vis tiek gamta savo padarys - išskris tos sėklos nuo pienės "plikės" ir lauks pienė kitų metų, kai vėl gražiai sugeltonuos, kai nuvys geltonis ir prasiskleisk pienės pūkai. Žodis pūkas man daugiau asocijuojasi su pienės pūku nei su plunksnos pūku, tad tai yra dalis mano sugalvotos familijos simbolio. Pienės pūkas

 Sedim, valgom skanius kotletus ir mano leksteje pomidoru padazo likutis.  Ieva: cia kaip ugnis. As isiziuriu ir akurat tikrai izvelgiu ugnies dinamika tame padaze. Ieva dar paima sakute ir kelis savo potepius padaro. Nagi, plazda ugnis mano leksteje. O grozio, meno ar kokios kitos israiskos formu yra daug, tik izvalgos reik.  Ugnis leksteje

Arba duodi, arba imi ir sis apsimainymas ivyksta kasdien daug kartu. Siaip duoti yra daug smagesnis jausmas, kai paciame veiksme yra prasme ir nereikia jokiu padeku, liaupsiu ir kitokio demesio. Savo daugiamete kraujo donoryste irgi priskiriu prie to jausmo, kai tiesiog duodi ir zinai, kad gera darba darai, tiesiog suvoki, kad man ar mano artimam zmogui gali prireikti, o siaip visada reikia kraujo ivairiems ligoniams.  Susiruosusi i donoryste visada pakalbinu supancius zmones, bet visiskai suprantu neduodancius kraujo. Kas kokia fobija turi, kas koki liga serga ir visiskai gerbiu kiekvieno zmogaus laisva pasirinkima. Savo uzklausimu as seju minti apie donoryste, o kiekvienam pasiryzimui reikia prisirpti.  Man su donoryste viskas yra paprasta ir aisku. Zinau, kad nieko organizmui nebus del to kraujo davimo, zinau, kad paims kraujo beveik puslitri, as atsistosiu ir nuzingsniuosiu, lyg nieko nebuve. Zinau, kad ta diena noresis daugiau valgyti, zinau, kad nereikia ta diena begioti ar minti

Užtrukom, tikrai užtrukom šį kartą su švente. Pirmą kartą paminėjau gimtadienį praktiškai savaitę:  pirmadienį-antradienį mergaitiškai aplankėm jūrą, marias, Ventės ragą ir grįžom taip mylimu senuoju keliu palei Nemuną. Vakar tuos nesibaigė ir nuslinkome pasisėdėti į Hogą. trečiadienį visiškai man netikėtai kolegos surengė stalo futbolo čempionatą, kur taurė buvo pavadinta labai originaliai - Astos taurė. Kas daugiau pamalonins, nei išskirtinis humoro jausmas. Ačiū kolegoms už cinkelį. ketvirtadienį vakare visiškai paprastai nulėkėme į miesto centre esančia maudyklą, aka Vienybės aikštę. penktadienį, šeštadienį, sekmadienį buvo relokuojamasi į sodybą.  Kažkaip praskriejo savaitė kaip vėjas, netruko nei dainų, nei šokių, nei įspūdžių. Manau, kad šitų nuotykių užteks 10-čiai metų, kai vėl sukviesiu tūselio dalyvius. Numatoma kito renginio programa bus įvairi, ką jau ką, bet įvairovę garantuoju. Tik ateinančiame renginyje reiks muzikos repertuarą suvaldyti. Praeitos savaitės muzikos ampli

Ka darysi, kai namuose atsiranda cukiniju. Nei blynu, nei cukiniju kekso nesinori, o kazko imantraus nera laiko gaminti. Patys produktai pakuzda, ka is ju gaminti. Si karta butent taip ir nutiko, nes saldytuve buvo varskes, o cukinija su varske turi draugisku santykiu.  Cukiniju ir varskes pyrageliams reiks: 250g 9 proc varskes 3 kiausiniu 1 brokine tarka sutarkuotos jaunos cukinijos 200g miltu 1 arb. Saukstelis kepimo milteliu 100g islydyto pieno Ziupsnio druskos Gaminimas labai paprastas: Kiausinius ir varske isplakame Supilame tarkuota cukinika ir sviesta, viska sumaisome Miltus, kepimo miltelius ir druska sumaisome. Miltu mase suberiame i kiausiniu ir varskes mase.  Indelius ar keksiuku forma istepame sviestu ir sudedame 3/4 mases. Kepdami pyrageliai siek tiek pakils.  Kepam 180 C laipsniu orkaiteje apie 40-60 minuciu priklausomai nuo ideliu dydzio ir storio.  Pyrageliai puikiai tiko Rytei, dregnas vidus primine siek tiek kugeli ir puikiai tiko su grietine.