Pukiokes blogas

 Kepi lietinius, suki lietinius, bet galima tiesiog iškepti lietinius jau su varške tešloje. Šį kartą užsimaišiau tešlą jau su varške ir valgėm su pasirinktais padažais: grietine, uogiene. Receptas paprastas ir greitai užmaišoma tešla: - 180g varškės - 1 kiaušinis - 1 valg.š. cukraus - Žiupsnis druskos - 600ml pieno - 260g miltų - Aliejaus ar sviesto keptuvės patepimui Gaminimas labai paprastas ir panašus į lietinių tešlą. Su blenderiu sutrinu varškę, kiaušinį, druską, cukrų ir paskui supilti miltus su pienu. Tešla gaunasi tirštesnė nei lietinių, o kepimas visiškai identiškas pili samtį ar du į keptuvę, pavartai ir perverti. Patepu keptuvę aliejumi ar sviestu prieš pilant tešlą į keptuvę.

 Buvo terkšt. Taip, tikras terkšt ir gal toks rimtesnis terkšt, nes buvo gal šlapia, gan slidu ir dviračių take buvo jaunimėlis numetęs mašiną visu gražumu. Žiebiau pati su pečiu ir šalmu į metalinę tvorą ir teko parsivesti perkreipto vairo dviratį pačiai namo. Siutas iš pradžių ėmė ant aplinkybių, bet šiaip tai pati išlindau su plentinuku labai ne kokiu oru. Greičio nebuvo didelio, galvoju kad apie 15km/val ir slydo tas dviratis į šoną, užteko akimirkos ir per tą akimirką nei stabdžių paspausi, nei sumanevruosi poros metrų pločio šaligatvyje. Tą žaibišku greičiu skriejančią akimirką dar spėji pagalvoti, ar ta tvora bus labai tvirta ir kieta ir kaip čia veido, galvos nesusižaloti. Dviratis nukentėjo, petys nukentėjo, nykštys nukentėjo, o visa kita - kaip nauja esu. Guliu lovoje su šaldytas žirneliais ant peties, namiškiai lovą paklojo, padėjo apsirengti. Išvada labai paprasta - plentinukai nepritaikyti šlapiai dangai, šalmas galvą išgelbėjo, ekstra dviratininko megztukas apsaugojo ...

 Išsiruošėm su vaikais į pirmą kelionę automobiliu su keltais. Pagalvojom, kad nei vienas nenorim varyti per Lenkiją, tad opcija su keltais suskambo mums. Pirmiausiai pradėjom žiūrėti į keltus ir jų maršrutus, kadangi norėjom užsukti pas draugus Hamburge, tai plaukėm į Kylį. O po to sekė paieškos, kur dar plaukia keltai. Danija, Švedija ir gavosi ratukas iš Vokietijos per Daniją į Švediją iš uosto Karshamno. Nulėkėm į keltą Klaipėdoje ženkliai per anksti, tad palaukėm eilėje ir trynėmės ten apie porą valandų. Kioskelyje labai paprastai viskas įvyko, davė čekiukus: - įvažiuoti į keltą - pusryčių bilietėlius (vakarienės neėmėm, nes keltas išplaukia 23.59). Pusryčiai vėlyvi: nuo 10 iki 12 val. - korteles kajutei atidaryti - pietų bilietėlius. Pietūs vėlyvi: nuo 16 iki 18 val. Keltas DFDS Aura yra pastatytas Kinijoje 2021m, tad viskas nauja ir gerokai erdviau bendrose erdvėse, o kajutėse labai ergonomiškai viskas išdėstyta. Pusryčiai ir pietūs buvo švediško stalo principu, tai imi, kem...

 Išbandėm du keltus: Klaupėda - Kylis Karlshamnas - Klaipėda Ir trumpas reziumė apie keliones keltais: Pliusai: - nereik vairuoti, nereik drybsoti mašinoje kol perskrodi Lenkiją, nereikia žiūrėti į aplenkintą peizažą - maistas kelte yra labai geras, gausiai visko, kad vaikams pamoką be vieną kartą rašėm - nesidėk tiek maisto, nes nesuvalgysi - jūra buvo rami, tai nieks nesiubavo, nieks nesijautė Minusai: - praminėm savo trynimąsi kelte - lervynu. Erdvė iki skausmo pažįstama, kajutės dydis, kaip edvesnės vonios patalpos (tikrai ne didelės vonios) - maisto per daug, nes su saiku pas mus prastai - iš Švedijos kontingentas ne pats subtiliausias, tai nebuvo visiškai jauku -  ilgai trunka su tais keltais ir gan susidaro apvali suma su mašina, su kajute, su maitinimu. Summa summarum - kelionė labai vykusi, nes tris šalis aplankėm ir nereikėjo nei vienam tų šimtų kilometrų minti per Lenkiją, o ir atrakcijos dėlei norėjosi kažko nepatirto - patirties keliaujant su keltu.

 Užtaikėm apsilankyti per vidurvasario šcentę Švedijoje. Pirmiausia su švente supažindino namuko šeimininkas, kur gyvenom Solvesberge. O tada nukeliavom į paplūdimį prieš plaukiant atgal ir pamatėm, kad tai yra šiek tiek panaši šventė į mūsiškes Jonines. Tiesa, surentė tokį medinį dalyką ir jį apipynė medžio šakelėmis ir lyg šonuose pakabino du vainikus. Ba, nematytas vaizdas ar bet kokia stabmeldystė. O po to iš visų pašalių pradėjo būriuotis žmogeliukai: moteriškės su suknelėmis, vyriškiai irgi šiek tiek formaliau apsirengę - lininiais marškiniais ar kelnėmis. Ir kuris ne kuris buvo su vainiku, pas mus būtų lauko gėlių paties nupintas vainas, o čia tokie jau sumoderninti ir industralizuoti - dirbtinių gėlių vainikai. Toks įdomesnis Joninių formatas, bet nematyrėm visko - teko išjudėti link kelto.

 Visokių nestandartinių pusryčių esame apturėję kelionėse ir įsimintiniausi yra ne tie, kurie yra švediško stalo tipai - pasitenki ko nori, kiek nori ir panašiai. Įdomiausi yra visokie "edge case", tai dalinuosi savo sąrašu: 1. Piza, Italija - pusryčiai yra 800m nuo apartamento, gan prabangioje kavinėje gali užsisakyti kavos ir saldų pyragėlį. 2. Kutaisis, Gruzija - pusryčiams patiekiami tokie tradiciniai patiekalai, kad net man buvo sunkiai valgomi. Sūris yra nerealaus sūrumo, dar kažko pamakaluot. Kaip visada saugu imti kokį kiaušinį. 3. Solvesbergas, Švedija - pusryčiams yra keli produktai šaldytuve ir tipo pasigamink pats. Kiaušai, pomidorai, margarinas, pusė atpjauto agurko, pradarytas pakelis pieno. Kameroje vienas stalčius yra su užrašu - privat :) 4. Koldingas, Danija - pas tokia Folčio viešbutuko savininkę, pusrusyje yra patiekiami pusryčiai. Stalas nukrautas, bet... iš tikro apstatytas indais, o ne jų turiniu. Suvalgai abu mėsos griežinėlius, tai po kelių minučiu da...

 Pakeliui į Legyną sustojome Kolding mieste be jokių lūkesčių, be jokių išankstinių minčių ir jis labai maloniai mus nustebino savo istoriniais pastatais, senamiesčiu ir naujais pastatais.  Gatvelėse vyrauja raudonų plytų namukai su įmantriais arba paprastais dekorais, vyrauja kelių aukštų namukai ir naujo amžiaus aukštais pastatais. Bet esmė, kad tie nauji pastatai yra gražūs - ar tai ant pastato ženkliai per didelis Design užrašas, ar ryškiai, ryškiai morkinis bendrabučio fasadas ar universiteto fasadas, kuris atsidaro ir užsidaro... Labai gražus uostas su pilimi, gatvelėmis, prabangiu paprastumu.