Šalčio grūdas spaudžia link žemės, Grūdas tupintis žemėje užklotas danga Danga tarp grūdo ir šalčio Nebežino, kur bėgti, kur ta kryptis. Krypties nebuvimas užvis pavojingas, Kairėn, dešinėn ar kur akys užmato. Akys nemato toli užu klonio, Klonis beribis kiek akys užmato. Akys pamato tą šalčio stiprybę, Kai stipriai suspaudžia lyg stipriam būtum glėbyj. Tik šitas glėbys nei šildo, nei laukia, Jis žiūri kaip didinti savo beribį maštabą. Maštabas vis plečias ir rodos be galo Sušaldys jis mus visus ledan. Nei ledas, nei šaltis iš tikro nešaldo, Sušildo tik mąstymas link šilumos. Šilta, jau šilta ir žingsnis po žingsnio, Minutes skaičiuojam kasdien. Tai saulė pakyla, tai vakaras tolsta Ir aušta tas pokytis link šilumos. Pavasaris jaučiu savo jėga Kovos su atšiauria žiemos jėga. Žalia spalva nugalės baltą tamsą Gamta vėl užgims kad augtų grūdai.
Pukiokes blogas
Kasdienės naujienos apie šį, apie tą