Pukiokes blogas

 Kyla Kyla,  Kyla lėktuvai Svetimu dangumi. Po savi kojom Nematom, kas vaikšto,  nes tai vyksta kasdien Kažkoks kitas jausmas Kutena krūtinę, Kai esu toli nuo namų Lyg viskas gražiau, Bet lyg viskas nesava Lyg saulė šviesesnė, bet lyg nesava Diena dienon, Skverbiasi, kad saulė ne tavo Ir žvilgsniai žmonių - svetimi Diena dienon, Mintys lyg džiaugias svetimais turtais, Bet jie lyg ne tavo, Saulė lyg tavo, Beg lyg ir be tavo, žemė lyg tavo, bet ir visų. Ne tavo, Nei žmė tavo, bei saulė tavo, Tad grįžti namo traukia labai. Čia viskas savo, Ir laukai tavo, ir veriančios akys, Viskas suprantama tau. Savas pasaulis, Daug mielesnis, Nei saulė šiltesnė, ar jūra žydresnė. Kažkoks jausmas, Savas jausmas yra svarbesnis Už svetimus turtus ir svetimus kraštus. Traukia tas kraštas, Tas laukas, tas miškas, Nes kažkas užburto savam krašte. Čia žolės šiurena, Meiliau nei svetimos jūros, Čia lietus švelnesnis už jūros žydrynę. Sava, kažkas savo mieliau, Už juros ošimą ir svetimą grožį. Sav...

 Vaikščiojau, kažkur apsistojau toje Italijoje ir dar karta nuo kartą ką nors užkasdavome. Tai sąrašiukas, ką reiktų pasigaminti namuose iš maisto ar iš medžio. Pradedam nuo maisto: - skryliai kaip mama darydavo, iškočioji lakštą, supjaustai ir verdi. O padažiukui erdvės gali būti į valias. - tokie ilgi supjaustyti makaronai, kaip cinamonines bandeles susuku, tai tik kietesnė tešla, supjaustyta 0,5cm pločio makaronai ir išvirta per kelias minutes - Genujos fokačia - 1-2 cm aukščio ir dar valgėm su baisiai skaniais svogūnas... - brusketa su burata, su dar kažkuo - rizoto su gorgonzola, su kažkuo dar - itin plona fokačia užtepta pomidorų pasta - neradom paragauti normalios knaipės, bet būtų įdomu pasidaryti Iš medžio: - sulenkiama kėdė, telpa pusantro užpakalio, o suskleista užima apie 10cm pločio - gnochi gaminti tokia kaip tarkutė, bet iš tikro tokie trikampiai grioveliai prasukti gnochi ar makaronams - kėdė... čia sena svajonė ar tikslas. Bus kažkada pagaminta, tai tik laiko klaus...

 Keliaujam jau 6 dienos Italijoje ir ši kelionė yra gam išskirtinė, kad laikomės nuo cukraus, miltų, deserto. Per pusryčius vienaip ar kitaip visada vilioja koks desertas ar bent jau koks kruasanas, skrebutis su uogiene, gatvėse gelato kviečia. Bet mes sakyčiau labai gerai laikomės, nes: - trys gelato per 6 dienas  - vienas tiramusi - viena saldi bulka įkrito į pirkinių krepšį, nes parduotuvėje nebuvo duonos ar kažko nesaldaus - per vienus ar dvejus pusryčius įkrito kruasanas su uogiene, pas Kęstą lyg pyrago gabalas buvo įkritęs Šiaip reziumuoju, kad labai sveikai maitinamės: baltymai -  įvairūs sūriai, kumpiai, jogurtai be priedų, jūros gėrybės, kiaušinukai pusryčiams; angliavandeniai - dažniausiai tamsi duona, buvo čia ir ryžių, makaronų patiekalų, fokačių, riebalai - ta pati mėsa kumpio pavidalu, kur perkam parduotuvėje, turguje ir mums jį suraiko; ląsteliena - persikai, nektarinai, subinės, pomidorai, alyvuogės, net figa nuskinta parke. Kažkaip labai sočiai, įvairiai ...

 Prasukom ratą per Cinque terre daugumą miestukų ir labai miela buvo juose prasieiti per tas siauras gatveles, per tas mažas buvusias žvejų įlankėles, per tuos takus kalnuose ir gėrėtis vaizdais į valias. Karšta, sausa, šiek tiek pavėsio ir daug saulės.  Kartočiau su visais bajeriais tuos prasiėjimais, su pasisveikinimais visomis kalbomis prasilenkiant su žmonėmis. Tie kalnų ožiai puikiai grupuojasi į:  - jaunimėlis - keli bachūriukai. - porelės, dažnai jaunesnės nei mes, bet yra ir kaip mes, ir vyresnių. - šeimos su paaugliais vaikais. Paaugliai eina, nes yra ištempti ir mielai smirdėtų telefonuose ar kur nors po kondicionieriumi. - solo ėjikai - tokių nedaug, kartais matosi, kad apsisuka ir grįžta. - nesusipratėliai - nežino nei kur išsiruošė, nei kaip apsiauti.  - nusirengėliai - tokių pasitaiko visose grupėse, vyrukai viršų nusirengia, moteriškė kartais viršų nusirengia, kartais suknias viršun užsimaukšlina. - profai - su normaliais kalnų batais, su lazdom, su da...

 Keliaujam toliau per Italijos pakrantės miestus ir šiandien išvažiavom iš Levato ir nubildėjom traukiniu į sestri Levantano ar kažkokio panašiai skambantį miestą. Pasibuvom tam miestelyje, susoradom labai mielą suoliuką, pasėdėjom, pasišnekučiavom ir judėjom link Rapali. Iki Rapalo kelionė vyko su nuotykiais, nes galvojim kad sėdim geram kelyje, pasirodo ne tam. Nurūkom į gerą traukinį, įsitaisėm, laukiam, laukiam ir... pasirodo kažkokia nelaimė nutiko netoli Genujos ir visas dūšeles išlaipino iš traukino, nurūkom į kitą kelią, atsisėdom kaip braškės kitam traukinyj ir laukėm. Visokių ten plepalų prisiklausėm, bet vietiniai italai ramiai sėdėjo, tai ir aš prisigėriau tos ramumos, nes kiekvienas nuvažiuotas metras yra link nakvynės tikslo. Tokiam karštyje tikrai nesinorėjo eiti 4 valandas svilinant karščiui 10 kilometrų. Geriau kantriai išlaukti vėsiame traukinyje nei būti keptai vištai einant tuos 10km per aplinkui, kas reiškia - per kalnus. Palengva, iš lėto mes pasiekėm Rapalo i...

 Šiandien pabudome Levanto, o į jį atbildėjome vakar apie pietus. Pirmas įspūdis buvo, kad jis kaip  Šventoji. Paskui šiek tiek panašumų suradome su Klaipėda. O dar vėliau galvojome, kiek kainuotų pasiimti kokią vilą ir atbildėti visiems kelioms dienoms rudenį kitais metais. Po visos gausos Cinque Terre miestukų, šis išsiskiria dideliu šniūru paplūdimio ir dviem dalimis - senąją su plačiomis gatvėmis, gan nesenais namais ir vietinių parduotuvėmis. Turi jie ir upę, kurią galima pavadinti kaip upe visiškai ge vandens vasarą ir miesto pašonėse esančiomis vilomis. Mano nuostabai vienoje iš jų mes ir gyvename. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šis miestas jaunas ir neturintis senamiesčio, bet...užklydom vakar į tokias gatveles, į tokias vietas, kur labai maloniai nustebino ir natūralioje dauboje repetuojantis orkestras ir pilis XIII-o amžiaus ir tik tik pradedančios nokti figos senamiesčio gatvelėje. Vakare ėjom ratuką pasivailčiojimui ir neblogai išmaišėm visą miestelį, o visai vakar...

 Kelionės fainai, bet labai smagu jų laukti. Nes pirma renki bilietus ir bent jau kryptį, tad perki bilietus, tada nakvynes susidėlioji, tada detales skaitinėji... tada lauki ir kalbi, kaip varysi. O tada purpt ir pralekia kelionė, bet  ją prisimeni ilgai...