Šiandien buvo visiškai kitoks pusdienis, kai visi mano reikalai buvo pastumti į šalį ir nukeliavau į Kleboniškio mišką ir su niolika nepažįstamų žmonių buvau kelias valandas, o tiksliau tarant - patyriau miško maudynes. Kai išgirsti žmogus žodį "maudynės" iš karto galvoji, kad maudysies vandenyje, jeigu veiksmas miške, tai vadinasi voliosies miško paklotėje. Bet... šį kartą maudžiausi kitaip - ausimis, akimis, rankomis - savo jutimais. Susirinkom į organizuojamas miško maudynes, tik vieną žmogų pažinojau ir pasinėrėm visi ir visai kitokį man pasaulį. Ir priėjimas į tas miško maudynes yra kitoks, ne šiaip užduotis, bet "kvietimas": - pasišokinėti per medžius kaip voverei ir kvėpuoti pagal tai nuo apačios link viršaus, nuo vieno medžio prie kito, nuo mažo iki didelio - pažvelgti į mišką ir jo judesį, kad jame juda. Šitas man irgi patiko, nes šiaip tai viskas miške juda, tik greičiai skirtingi. - pagalvoti, kas esi miške, kuo tikrai nenori būti ir kuo norėtum būti. Č...