Skip to main content

Posts

Juoko terapija

 Turiu tokią padruškę, su kuria pažvengiam. Geriausiai išeina telefonu žvengti ir tai darom iš visos širdies. Skambini ir sakai savo kokį bajerį, arba klausi kitos pusės, kokių yra nesąmonių prisigalvojus. Tam mūsų pažvengimui nėra ribų, nei temų limito. Dažniausi juokai iš kokių situacijų, smulkmenų, kokių nors potyrių ar visiškų eksperimentų. Pagalvoju, kad kitam žmogui būtų net nejuokinga, o čia pažvengiam, paplepam, save ir kitus patraukiam per dantį ir vitamino C prisigeneruojam į valias. Šiandien susiskambinom ir net nežinau, iš ko kvatojom. Įtariu, kad iš visiškos smulkmenos žvengėm, o gal net iš paties juoko ar juoko terapijos. Gerai turėti tokių draugų, kur be filtro žvengi ir kartu žvengas ima dar labiau. Jeigu norit juoko terapijos - prašom kreiptis, užkrėsim juoku į valias. Kartais veido raumenis nuo juoko skauda, kartais ir pilvą. Esam juoko terapijos praktikės, bet vienokiu ir kitokius mokslus esam krimtę, tai galim ir teorija pasikaustyti be problemų. Bendrai turim į...

Lapkritis kaime

 Kaip miela, jauku bimbinti kaime vėsiu oru. Kurmiai savo darbą daro, obelys visus vaisius jau nusimetė nuo šakų, malkos eina į trasą, pirtis pagal paskirtį kūrenama, dirbtuvės leidžia net tokiu oru krapštytis su reikaliukais. Šiaip ilgas savaitgalis labai ramus... erdvės yra, gamtoje pasibūni, kažką pasigamini maisto ir visi meiliai ir atskirai leidžia laiką.

Eilėraštis - Upė ir Akmuo

 Upė ir akmuo Akmuo visas ramus Kur paliksi, ten ir rasi. Vėjas jam tik juoką kelia. Upė teka, bėga, lekia. Žvilgt, čia yra, čia nėra. Bėga ir veržiasi link tikslo. Akmuo sutikęs upę, jos visai nesupranta. Upė sutikusi akmenį tik gūžteli pečiais. Kiti pasauliai be žodžių laikosi vienas nuo kito atokiai.  Gimęs bėgti, leki išsižiojęs, Suvokęs savo lemtį ramiai viską išlauksi. Akmuo ir upė abu lyg vienas niekad nebus.

Eilėraštis - Dramatizmas

 Koks eilėraštis be dramos? Skausmo, liūdesio trūksta. Koks eilėraštis, jei linksma? Čia geriausiu atveju užstalė. Dramos, intrigos, keliai ir vingiai, Persipynę savo syvais. SkaitI ir oda pagaugais eina, Čia tai dramatizmas.

Eilėraštis - Svarainis

 Kaip gali būti skanu,  kai taip rūgštu? Dedi burnon skiltelę,  o rūgštumas per visą kūną gelia. Rinkti juos sunku, Nes krūmai dygliuoti. Ir kas čia per vaisius, Kai kietas lyg akmuo. Rūgštus, spygliuotas, kietas, Ir nenusakomo skonio. Skonis lyg puokštė, Skleidžias lyg žiedas. Sodrus tas skonis pabuvęs su cukrum, Pamirkęs, pabrinkęs suranda draugystę. Pabūna, padžiūna ir tirpsta burnoj, Kai negali sustoti, kol nesibaigia viskas.

Eilėraštis - dvi dienos

 Dvi dienos Laužai galvą, eini Kalbi lyg protingų minčių srautas užgultų tavo smegenis. Mislyji ir galvoji, Kaup vūtų gerai, kad smegenys atlaisvintų mintis ir eitų pailsėti. Eini ir kojos eina atskirai, Mintys teka lyg upė, o kojos eina akmeniniu grindiniu. Grindinys visiškai kitaip jaučia, Jį batai glosto kasdien lyg švelnus vėjo gūsis smėlio kopą. Kopos šiurena ir smilgas kedena, Lyg bangos verčia vandenį į purslus ir teškia žemyn  Dvi bangos liejas į vieną, Dvi dienos virsta viena diena ir lauki savaitgalio lyg oro gūsio.

Eilėraštis - Tolis

 Tolis yra prabanga. Tolis yra regėjimo laukas. Tolis yra akių ganykla. Regi tolyn ir niekas nekliūna. Tolyn kiek akys užmato. Jokių sienų ir kaimynų. Žaluma, laukai, medžiai ir krūmai. Čia regėjimo prabanga. Kai akių nestabdo žmonių stabai. Horizontas, laukai ir dangus Abu susijungia į vieną. Ta visuma ir yra toluma. Tolis regėti, tolis nejausti. Tolis matyti ir nevaržyti. Tolis stebėti ir jausti.