Pukiokes blogas

 Važiavau su dviračiu šiandien į darbą ir atgal. Pirmyn 20 minučių užtrukau ir max išspaudžiau 34/h valandą greitį važiuodama kartu su mašinomis šiek tiek anksčiau, nei su mašina važiuoju. Atgal trukau apie 16 minučių ir pasiekiau 38km/h greitį. Kai leidausi nuo kalno, tai laikiau dviračio abu stabdžius, kad sumažinti greitį, nes tikėtina būčiau išspaudusi 50km/h ar net daugiau. Šiaip tai labai smagu nulėkti į darbą pilnai energijos, įlįsti po dušu ir darbuotis su aktyviom smegenim. Ryte važiuojama judėjau praktiškai su viešuoju transportu, tai aš jį aplenkiu, tai jis mane. Taip ir nuvažiavau gatve iki pat darbo. Vakare, per intensyvų laiką nerizikavau ir pasirinkau pusiau dviračiu taką, pusiau važiavimą gatve.

 Italų, taip, italų kelionė tęsiasi ir ji jau siekia 400 dienų.

 Vėl dviračiai... Savaitgalis buvo kaime, ant dviračių beveik nelėkėm. Tai neištvėriau sekmadienio vakare ir pralėkiau su savo nauju (nenauju) dviračiu. Na... mieste, sutemus, su šviesoforais ir su pakilimu į Savanorių kalną... vidutinis greitis 21km/h, o maksimalus - 33,5km/h. Kaip aš nesuklydau, kad prasilėkiau... atgaiva kojoms, nes viršutinė kūno dalis jau buvo patreniruota šį savaitgalį. Dviratis mano mastais itin lengvas, pedalai su klipsais, apranga, šalmas ir lempytės savo saugumui tiek priekyje, tiek gale. Žvelgiant į trasą, tai galėjau dar greičiau varyti, jeigu nebūčiau stojusi ties vienu šviesoforu ir nuo Parodo kalno nebūčiau abiejų stabdžių spaudusi beveik iki galo. Šiaip į Savanorius užmyniau su priekyje didele žvaigžde, tik gale jau prireikė visus bėgius panaudoti ir pasilengvinti sau gyvenimą.

 Dviratai ir jų pomėgis tęsiasi. Šiemet prie mūsų dviračių prisijungė dar 2 greiti dviračiai. Turim tokią parduotuvytę Ukmergėje, kur gali nusipirkti, gali susiremontuoti dviratį. Šį kartą atkeliavom Velykinį savaitgalį ir buvo kriterijus - greitas dviratis. Pardavėjas, tikras dviračių entuziastas ir matyt savininkas, sakė, kad turi. Turi naują, turi nenaują dviratį. Mums nuojauta sakė, kad nenauji variantai yra geresni, nei nauji.  Ir žiūrim, kad ateina pardavėjas 2 dviračius. Abu dviračiai verti mūsų dėmesio, vienas lyg didesnis, kitas mažesnis. Abu gan lengvi, bet vienas itin lengvas. Trynėmės abu aplink tuos dviračius, kaip katinai aplink valerijonus.  Pirma vieną dviratį paruošė - ratą įmontavo, padangas pripūtė, vairą priveržė, sėdynę sureguliavo. Ir pralėkėm abu pakaitom. Aš nukaučiau, kad yra šansas ir man gauti itin greitą dviratį, tai paprašiau, kad paruoštų ir mažesnį dviratį. Ilgai nereikėjo laukti ir ... abu surinkom reikalingą pinigų kiekį ir patapom dviejų ...

 Išlekiu dviračiu, į darbą dviračiu, kaimuke su kastuvu ar grėbliuku. Tokio aktyvumo gaunu, kad paskui šviesi galva. Ir sezonui prasidėjus, šiandien vakare išlėkiau prasibėgti. Išlekiu, bėgu, 5 minutes, 10 minučių ir taip nubėgau 2,8 be pompos, be spaudimo sau. Tas geras pirmas pavasario prasibėgimas, kur bėgi ir kojos gam lengvos, bėgi, dairaisi ir tiesiog smagu. Taip jaučiu, kad tas dviračio mynimas savo daro ir gal raumenys sutvirtėjo, gal ištvermės daugiau. Taip tiesiog fainai ir negauti pompos. Ir nuotraukos nesikeliai į bloggerį, tai jau keli postai be foto.

 Šį savaitgalį buvo nauja veikla - malkos. Vaikams malkos neskamba, tai pasitelkiau motyvaciją už pinigus. Kai pakvipo pinigais, tai motyvacijos kibirais atsirado. Krovė vaikai malkas o tiksliau kalades į priekabą, o kitą dieną malkas vežė, dirbo kaip skaldyklės operatoriai.  Buvau perlenkuso lazdą ir vaikai buvo išsizyzę 1 eurą už mašinos išsiurbliavimą, bet šitas buvo užvetuotas ir siurbliavo, tvarkė mašiną be pinigų. Mokamo darbo pamoka: - motyvacijos kibirais semk - dar nežino vaikai kad yra valandinis ir piecework - tik valanda sukapsi ir ant kulno, atrodo, kad darbas baigėsi - pasidera dėl atlygio ir prieš, ir po

 Jau eina savaitė, kai pas mus namuose dingo distancinis. Jau savaitė, kai fone nieks netauškia ir man tai pradeda patikti kuo toliau, tuo labiau. Ilsisi Netflix, Youtube ir vaikai daugiau eina į kiemą. Stalo žaidimai kaip visada eina i trasą. Na... patinka man toks virsmas.