Pukiokes blogas

 Žiūri vaikai filmą ir reiškia mintis dėl reklamos: ji ilga, jos daug, kam ji reikalinga. Taip neblogai pabumbėjo, kad teko įsiterpti ir argumentuoti reklamos naudą. Bet mano argumentus sumala į miltus, nes juk murini î parduotuvę ir nusiperki prekes. Netflix pavyzdys irgi nesužavėjo, kur moki ir nėra reklamos. Įdomu, kaip teliką jos žiūrės užsugę ir ar bus be reklamos stebėti tv.

 Šiandien buvo visiškai kitoks pusdienis, kai visi mano reikalai buvo pastumti į šalį ir nukeliavau į Kleboniškio mišką ir su niolika nepažįstamų žmonių buvau kelias valandas, o tiksliau tarant - patyriau miško maudynes. Kai išgirsti žmogus žodį "maudynės" iš karto galvoji, kad maudysies vandenyje, jeigu veiksmas miške, tai vadinasi voliosies miško paklotėje. Bet... šį kartą maudžiausi kitaip - ausimis, akimis, rankomis - savo jutimais. Susirinkom į organizuojamas miško maudynes, tik vieną žmogų pažinojau ir pasinėrėm visi ir visai kitokį man pasaulį.  Ir priėjimas į tas miško maudynes yra kitoks, ne šiaip užduotis, bet "kvietimas": - pasišokinėti per medžius kaip voverei ir kvėpuoti pagal tai nuo apačios link viršaus, nuo vieno medžio prie kito, nuo mažo iki didelio - pažvelgti į mišką ir jo judesį, kad jame juda. Šitas man irgi patiko, nes šiaip tai viskas miške juda, tik greičiai skirtingi. - pagalvoti, kas esi miške, kuo tikrai nenori būti ir kuo norėtum būti. Č...

 Prabėgo pleneras greitai, tik susirinkom, tik pasibuvom visi ir pasibaigė savaitgalis. Bet šiemet buvo vėl smagus pleneras, kuris startavo ketvirtadienį vakare. Tiesa, ketvirtadienį buvom ne visu sąstatu, bet kad galėjo, tas atlėkė. Kaip jau visuomet nutinka, pats stipriausias vakaras būna pats pirmas - šokiai, dainos, muzika, pasisėdėjimas buvo labai vykęs. Penktadienį vienas žmogeliukas buvo supančiotas darbo saitais, tai mes su Bubu sėdom į karietą ir išrūkom į miestą. Apsukom ratą pro miestą ir jo krautuves, grobio vietas. Visas grobis: - Hidrokostiumas vyresnėlei - Trys ąžuolinės kėdės - Vilnonis kilimas - Raudonas takas (jau panaudotas kaip raudonas kilimas plenere, buvo patiestas prie įėjimo ir akcento uždėjo plenerui) - Senovinis lagaminas Gastrolės, tai galim pavadinti šią išvyką su parsivežtu grobiu. O grobis smagiai buvo išsidalintas ir atgims naujam gyvenimui. Šeštadienį visu sąstatu kibom į kūrybines vingrybes ir Rytė, Ieva, Bubas, Ilona liejo dažus ant drobių. Iev...

 Jau porą kartų užsukom į miniatūrų parką Ukmergėje. Vaikystėje gyvenau netoliese, visa teritorija buvo aptverta aukšta tvora  ir buvo kareivukų, kariškių vieta. Iškeliavus kareiviams iš Lietuvos, esu ir aš įsliūkinusi į kareivinių teritoriją ir kažkokiam sandėlyje ieškojusi, ko nepametusi.  O dabar visa kareivinių teritorija atgijo ir miela, malonu po šią atgijusią vietą pasivaikščioti. Miniatiūros dygsta, visur konceptualiai suskirstyta teritorija į Lietuvos regionus, teka upės, ežerai.  Autoriaus ar jų komandos mes neišsiaiškinom, bet lenkiu galvą už koncepciją, už įgyvendinimą, už naują traukos objektą mano gimtojoje Ukmergėje. Anksčiau miesto svečius vesdavau į piliakalnį, senamiestį, o dabar ir į miniatiūrų parką pakviesiu. Ukmergės Miniatiūrų parkas

 Vakar prasuku ratą su dviračiu per Kauno ir Garliavos kraštą. Sukau ratą, pirmą kartą užklydau į tas vietas ir privažiavau rajoną, kuria pasirodė nemielas, nejaukus ir kažkoks keistokas. Karkazai, Ireniškiai, Teleišiai - miestukai ar rajonėliai, apie kuriuos nestipriai žinojau. Nemielas rajonas

 Maži malonumai veža ir šį kartą mano malonumas yra prikeltas iš patvorio senučiukas, plentinis dviratis. Per plenerą įspraudėm jo atvežimą iš dirbtuvių, o kai pargabenom, tai puoliau puoštis dviratininko drapanom ir sėsti išbandyti. Taigi mano Sprick Setori plentinis dviratukas buvo prikeltas naujam gyvenimui ir gavo: - naujas galines žvaigždes - naują galinę bėgių perjungimo sistemą - naują grandinę - naujus stabdžių troselius - naujas stabdžių kaladėles - man atrodo, kad naujus bėgių permetimo troselius - naujus ratlankius - naujas padangas - naujas kameras - naują sėdynę Senukui Sprick Setori liko originalai: - senas rėmas, sena bagažinė, seni sparnai, seni pedalai, senos stabdžių rankenos, seni stabdžių laikikliai, senas vairas - sena spalva, seni nusilupę lipdukai ant rėmo, senos rūdys - senas užraktas (be rakto) - senos priekinės žvaigždės Ukmergėje yra Dviračių kioskas , kur darbuojasi dviračių entuziastai ir dviračių meistrai. Man tie meistrai prikėlė naujam gyvenimui mano...

 Šis pleneras prasidėjo ketvirtadienį ir tęsėsi iki sekmadienio popiečio. Kas kiek galėjo, tas tiek skyrė laiko menams. O maistas ir virtuvės reikalai buvo beveik bendras dalykas, nes kai kada gamino, kai kada indus plovė, kai kada pjaustė ar stalą serviravo visi. O atminčiai meniu buvo: Ketvirtadienis Vakarienė - lietiniai su tunu, varške ir bananais Penktadienis Pusryčiai - 3-ijų grūdų košė Pietūs - čmorikai, kitaip vadinami gnocchi su pomidorų padažu Vakarienė - lašiša su ryžiais ir kalnu salotų Šeštadienis Pusryčiai - šakšuka su burokėlių karpačio (Rytė mėgavosi lietiniais su varške). Šakšukoje puikiai derėjo salierai ir kalnas svogūnų laiškų su džiovintais pomidorais kartu su koncervuotais. Pietūs - Aš būsiu čia repertuaras, nuo burgerių, fish&chips, iki vištienos ir mocarelos salotų Vakarienė - užkandukų buvo kalnas, nuo pyrago, sausainukų, silkės ir Ievos ruoštų užkandžių padėklo Sekmadienis Pusryčiai - čirviniai blynai su šviežiomis braškėmis, nutella, grietine ir dar v...