Pukiokes blogas

 Šiemet užderėjo svarainių ir juos pjaustėm, laikėm su cukrumi, su druska. Pirmas partija buvo palaikyta kelias diena ssu cukrumi, lengvai pakaitinta ir užpilta stipriu gėralu palaikyta 2 litrai 1 mėnesį. Išpilstyta 1,2 litrai svaraininės į butelaičius, o svarainiai pakepinti orkaitėje ir gavosi skanūs džiovinti svarainių gabaliukai. Antra partija buvo gerokai didesnė, gavosi 5 litrai užpilto gėrimėlio su stipriu gėrimėliu. Šį kartą buvo stipriau pavirti svarainiai. Trečia partija buvo nevirti svarainiai ir gavosi apie 1,5 užpilto gėrimėlio. Ketvirta partija buvo laikoma su druska. Svarainiai su druska yra mūsų pirmas eksperimentas. 1kg svarainių ir 150g druskos... atrodo, kad tie svarainiai patapo druska, o išsiskyręs skystis yra kaip druskos koncentratas. Laikom kambario temperatūroje gal jau 3 savaites, pet tą laiką tuos svarainius smulkinom ir tikėjomės, kad daugiau sulčių išsiskirs. Pirmiausiai supjaustėm gan didelius svarainius per pusę ir užpylėm druska. Pakratydavom, paslėg...

 Vakar nulėkėm tryse į naują vietą - kampas prie Laisvės al. ir Vilniaus g. Ėjom be didelių lūkesčių, su planu B mes nukeliavom pasižiūrėti. Įeinam į vidų, kurio stilius beveik kioskelio, beveik knaipės. Meniu atsiverčiam, pavartom ir iš karto pradedam rinktis ką valgysim. Už prekystalio (alia virtuvė) sukasi dvi moterytės, viena jauna, kita vyresnė. Visa virtuvė visiškai kaip ant delno ir matosi, kaip užsakytas maistas bus gaminamas. Vartom tą meniu ir pradeda mums klausimai lįsti l, kaip ir kas. Klausiam prie prekystalio besisukiojančią jaunesnę moterytę ir... ji angliškai iš karto klausia, ar galima angliškai. Tuomet jau akus pradeda sukiotis ir atpažįsta, kad abi moterystės yra ne lietuviškų bruožų. Užsisakom, išsirenkam visi skirtingus patiekalus ir mėgaujamės patiekalais. Quesadilla, tacos ir bowl. SkaniI kemšam maistą ir buvom maloniai nustebinti šios knaipės. Mėsa plėšyta, svogūnai, pomidorai - tiesa aštrumo prasme labai adaptuota prie lietuvio skonio ir aš užsisakiusi vien...

 Kai pamatai gražios maltos mėsos - perki. Nusiperki ir tik tada galvoji, ką iš tos mėsos gaminsi. Taip nutiko šį kartą ir vietoj kotletų, troškinio ar kokio mėsos padažo užgimė netikras zuikis. Recepto pagrindo inspiracijai pasiėmiau Beatos netikro zuikio receptą, bet iš tikro pati viską suklijavau į gaminį. Reikės: - 1kg gan liesos maltos kiaulienos - sviesto daržovių apkepimui - 4 savo daržo gan neužaugusių morkų arba 2 pirktinio dydžio morkų - poros kiaušinių - poros šaukštų džiuvėsių - 1 didelio savo svogūno arba 2 normalių pirktinių - visokio plauko prieskonių: rūkytos paprikos, raidonėlio, baziliko, ciberžolės, džiovinto česnako, muskato, pipiro, druskos ir kvapnių pipirų papuošimui (aliuzija į sagutes). Gaminimas: Netikras zuikis - apkepti morkas ir svogūnus svieste, paprieskoniuoti, atvėsinti - viskis ingridientus sumaišyti stovinčiame mikseryje, kol masė pradeda veltis ir tampa vientisa - i "forminės duonos" formą paklojau kepimo popieriaus juostą ir sudėjau visą ma...

 Visą savaitę planavom, kaip bimbinsim savaitgalį. Bimbinsim miesta, nes keliuose visi bus savo mašinas iš garažų išsitraukę ir važiuos aplankyti iškeliavusių artimųjų. Planavom prasiėjimą iki Petrašiūnų kapinių sekamdienį, orams pasikeitus planavom šeštadienį po pietų. O bet tačiau bepusryčiaujant, užsikusinom eiti iš pat ryto. Eiti, tai eiti. Kaip visada ponaitis karalaitis visus maršrutus buvo išsianalizavęs iš anksto ir pasiūlė du. Ėmėm pirmą, nes gražesnis ir jaukesnis. Taip ėjom ir su nukritusiais lapais ir gražiom spalvom nupėdinom iki Petrašiūnų. Sutiko vakare suplanuotą svečią galutiniame tiksle (visiškai netikėtai) ir pasukom link naujai atsidariusios bulkinės. Bulkinę pasiekėm su truliku ir mielai pagurkšnojom kavos su mums nematytais ir neragautais desertais. Skani kava, nuostabūs desertai ir laimingi prasliūkinom namo. Kad nebūtų man mažai judesio, aš dar užsisukau naujai pirktus pedalus, užsiaviau dviratininko klumpes ir prasukau ratuką kelių kilometrų su prisegtom ko...

 Spalis gan geras mėnuo skaitymui, tad viena sugriaužiau pasiimtą iš bibliotekos, o kitą gautą gimtadienio dovanų. Bet apie kiekvieną iš eilės ir truputį plačiau: Dr.Sam Akbar "Atsparumas Stresui" pasiėmiau iš bibliotekos, šiek tiek naujų krypčių ir minčių pasisėmiau, bet šia tematika tikrai tikiu yra geresnių ir gilesnių knygų. Gan greito skaitymo knyga su netobulu vertimu arba ne taip lengvai išversti sąvokas ir mintis į lietuvių kalbą. Perskaičiau tik dėl projektinio, o ne asmeninio intereso. Grafo Mykolo Tiškevičiaus kelionės į Egipą ir Nubiją dienoraštis, 1861-1862 metai. Kelionė Nilu, Vertė Eligijus Raila. Skaičiau šią knygą ir atrodo, kad pati plaukiau Nilu su Adele, atrodo, kad pati jaučiau slensčius, seklumas, kasinėjau senienas ar vaikščiojau Kairo ar kitų miestų gatvėmis, lindau į šventyklas ar lankiausi pas Pašas, konsulus ir valgiau 46 patiekalus vienos vakarienės metu. Tai viena iš knygų, kur skaitai ir vaizduotė lengvai nuneša tave į tą laikmetį, į tą aplinką.

 Valgiau šiandien skaniausius koldūnus. Nesvarbu įdaras, nesvarbu tešlos receptas, nes svarbu tik viena - juos pasidarėm patys. Vaikas su įkvėpimu svėrė ingredientus, minkė tešlą, malė vištieną, maišė įdarą ir klijavo koldūnus. Gavosi labai skanūs, tokie skanūs, kad vaikas kartojo dar vieną dubenį koldūnų, o likusius užšaldėm. Vaiko klausiau, kas labiau patinka: valgyti ar gaminti koldūnus. Tai atsakymas toks irgi išjaustas - kai alkana, tai tada valgyti, o šiaip tai daryti. Skaniausi koldūnai Naminiams koldūnams reikėjo: - 500g miltų - žiupsnio druskos - 1 kiaušinio (išplakto su šakute) - 250g šiltompieno (pašildžiau mikrobangėje 1,5 min) Įdarui reikėjo: - 400g vištienos vidinės filė ( šiek tiek perdaug 400g, bet toks jau tas įpakavimas), kurią sumalėme namuose - vidutinio dydžio aštriu peiliu smulkiai supjaustyto svogūno - 1 kiaušinio - druskos, pipirų Koldūnų gamyba gan paprasta: - Tešlą suminkiau, suvyniojau į plėvelę ir palikau šaldytuve pusvalandžiui - Įdaro ingredientus suma...

 Pagaliau gavosi kugelis pečiuje, kur esam girdėję, kaip mano baba kepė kugelį pečiuje per naktį ar mano babytė iš Dzūkijos kepė bandas ant kopūsto lapo. Girdėjom, kaip girdėjom. Girdėdamas negali nei pažiūrėti, nei paragauti. Tad visada smagu patiems viską išbandyti. Prieš kelias savaites gaminom kugelį ir kepėm per naktį apkloję puodą žarijom, o šį kartą pusvalandžiu mažiau duonkepį kūrenom ir iššlavėm žarijas, prieš pašaunant puodą su kugeliu į pečių. Ir vualia, šį kartą vėl su nekantrumu laukėm ryto. Vėl visiems dar neprabudus sliūkinom dviese į pečių ir žiūrėjom. Šį kartą viskas gavosi puikiai ir kugelis puikiai puikavosi ant stalo ištrauktas iš pečiaus. Tekstūra kugelio visai kitokia, tokia šilkinė, tokia kabinama su šaukštu. Tokia pati tekstūra kviečia kabinti iš puodo ir kartoti... Ir ta 1 ar 2 cm pluta apskrudusi aplink puodo kraštus buvo skani. Kartosim, dar poliruosim receptą ir pakūrenimus iki Naujų metų, kad atsibudę 2026-ais ištrauktume kugelį ir pusryčiautume skaniai...