Pukiokes blogas

 Išsiruošėm su vaikais į pirmą kelionę automobiliu su keltais. Pagalvojom, kad nei vienas nenorim varyti per Lenkiją, tad opcija su keltais suskambo mums. Pirmiausiai pradėjom žiūrėti į keltus ir jų maršrutus, kadangi norėjom užsukti pas draugus Hamburge, tai plaukėm į Kylį. O po to sekė paieškos, kur dar plaukia keltai. Danija, Švedija ir gavosi ratukas iš Vokietijos per Daniją į Švediją iš uosto Karshamno. Nulėkėm į keltą Klaipėdoje ženkliai per anksti, tad palaukėm eilėje ir trynėmės ten apie porą valandų. Kioskelyje labai paprastai viskas įvyko, davė čekiukus: - įvažiuoti į keltą - pusryčių bilietėlius (vakarienės neėmėm, nes keltas išplaukia 23.59). Pusryčiai vėlyvi: nuo 10 iki 12 val. - korteles kajutei atidaryti - pietų bilietėlius. Pietūs vėlyvi: nuo 16 iki 18 val. Keltas DFDS Aura yra pastatytas Kinijoje 2021m, tad viskas nauja ir gerokai erdviau bendrose erdvėse, o kajutėse labai ergonomiškai viskas išdėstyta. Pusryčiai ir pietūs buvo švediško stalo principu, tai imi, kem...

 Išbandėm du keltus: Klaupėda - Kylis Karlshamnas - Klaipėda Ir trumpas reziumė apie keliones keltais: Pliusai: - nereik vairuoti, nereik drybsoti mašinoje kol perskrodi Lenkiją, nereikia žiūrėti į aplenkintą peizažą - maistas kelte yra labai geras, gausiai visko, kad vaikams pamoką be vieną kartą rašėm - nesidėk tiek maisto, nes nesuvalgysi - jūra buvo rami, tai nieks nesiubavo, nieks nesijautė Minusai: - praminėm savo trynimąsi kelte - lervynu. Erdvė iki skausmo pažįstama, kajutės dydis, kaip edvesnės vonios patalpos (tikrai ne didelės vonios) - maisto per daug, nes su saiku pas mus prastai - iš Švedijos kontingentas ne pats subtiliausias, tai nebuvo visiškai jauku -  ilgai trunka su tais keltais ir gan susidaro apvali suma su mašina, su kajute, su maitinimu. Summa summarum - kelionė labai vykusi, nes tris šalis aplankėm ir nereikėjo nei vienam tų šimtų kilometrų minti per Lenkiją, o ir atrakcijos dėlei norėjosi kažko nepatirto - patirties keliaujant su keltu.

 Užtaikėm apsilankyti per vidurvasario šcentę Švedijoje. Pirmiausia su švente supažindino namuko šeimininkas, kur gyvenom Solvesberge. O tada nukeliavom į paplūdimį prieš plaukiant atgal ir pamatėm, kad tai yra šiek tiek panaši šventė į mūsiškes Jonines. Tiesa, surentė tokį medinį dalyką ir jį apipynė medžio šakelėmis ir lyg šonuose pakabino du vainikus. Ba, nematytas vaizdas ar bet kokia stabmeldystė. O po to iš visų pašalių pradėjo būriuotis žmogeliukai: moteriškės su suknelėmis, vyriškiai irgi šiek tiek formaliau apsirengę - lininiais marškiniais ar kelnėmis. Ir kuris ne kuris buvo su vainiku, pas mus būtų lauko gėlių paties nupintas vainas, o čia tokie jau sumoderninti ir industralizuoti - dirbtinių gėlių vainikai. Toks įdomesnis Joninių formatas, bet nematyrėm visko - teko išjudėti link kelto.

 Visokių nestandartinių pusryčių esame apturėję kelionėse ir įsimintiniausi yra ne tie, kurie yra švediško stalo tipai - pasitenki ko nori, kiek nori ir panašiai. Įdomiausi yra visokie "edge case", tai dalinuosi savo sąrašu: 1. Piza, Italija - pusryčiai yra 800m nuo apartamento, gan prabangioje kavinėje gali užsisakyti kavos ir saldų pyragėlį. 2. Kutaisis, Gruzija - pusryčiams patiekiami tokie tradiciniai patiekalai, kad net man buvo sunkiai valgomi. Sūris yra nerealaus sūrumo, dar kažko pamakaluot. Kaip visada saugu imti kokį kiaušinį. 3. Solvesbergas, Švedija - pusryčiams yra keli produktai šaldytuve ir tipo pasigamink pats. Kiaušai, pomidorai, margarinas, pusė atpjauto agurko, pradarytas pakelis pieno. Kameroje vienas stalčius yra su užrašu - privat :) 4. Koldingas, Danija - pas tokia Folčio viešbutuko savininkę, pusrusyje yra patiekiami pusryčiai. Stalas nukrautas, bet... iš tikro apstatytas indais, o ne jų turiniu. Suvalgai abu mėsos griežinėlius, tai po kelių minučiu da...

 Pakeliui į Legyną sustojome Kolding mieste be jokių lūkesčių, be jokių išankstinių minčių ir jis labai maloniai mus nustebino savo istoriniais pastatais, senamiesčiu ir naujais pastatais.  Gatvelėse vyrauja raudonų plytų namukai su įmantriais arba paprastais dekorais, vyrauja kelių aukštų namukai ir naujo amžiaus aukštais pastatais. Bet esmė, kad tie nauji pastatai yra gražūs - ar tai ant pastato ženkliai per didelis Design užrašas, ar ryškiai, ryškiai morkinis bendrabučio fasadas ar universiteto fasadas, kuris atsidaro ir užsidaro... Labai gražus uostas su pilimi, gatvelėmis, prabangiu paprastumu.

 Šiandien taisiau. Taisiau gan neseną, bet neveikia čią radiją. Radijo imtuvas visai stiliovas, su tokia šonine rankenyte, toks modernus vintažas. Trynė ta radija kaime ir jau jaučiau, kaip keliauja link konteinerio. Tai teko imtis iniciatyvos ir surasti remonto dirbtuves ir sutaisyti tą radiją. Rekomenduoju Henriką, Henrikas yra iš tos senos kartos žmonių, kur viską gali sutaisyti ir dar maloniai bendraujantis, mokantis telefonu naudotis ir padiktuotą telefono numerį patikrinti, prieš išleidžiant tą daikto savininką savais keliais. Taigi garsiakalbio laiduko primontavimas kainavo man 5 eurus ir ta radija dar tikiuosi ilgai džiugins mane ir aplinkinių ausis. Valio taisymui!

 Likom namie savaitgalį, bet reikalų, pramogų, kaip per visą žiemos mėnesį: - kino teatras - kraujo donorystė - Birštonas ir Prienai - Kauno miesto šventė - dviračiai - trys muziejai - ledai - susitikimas su draugais keliose kultūringose ir nelabai kultūringose vietose Ir žinoma... geram savaitgaliui jau tampa tradicija aplankyti vieną parduotuvę ir joje prisikrauti krepšius sportinės aprangos ir reikmenų... <norėjau foto įkelti, bet cėl neveikia>