Pukiokes blogas

 Laukiu plenero ir lavinu rankelę nieko nelaukdama. Šį kartą pakliuvo po akimis skardinė skysčio, tai improvizavau ir drožiau ją linoleume.  Laukia išdrožtas trafaretas dažų ir antspaudo.

 Seniai jau bekūriau eilėraštį, o ūpas atėjo. Eilėraštis Balis Baltas balis, Kuriame aš nebuvau Sako ten labai gražu Mano Balis Visai netoli Kas savaitę ten esu Vardas jo Yra Baleliai Ir balų nėra visai Ąžuolas  Amžiaus solidaus Šakos jo vešlios Dvaras Su svirnu šalia Ir jokios dvasios šalia Toks tas mano Balis Vadinu jį Baleliais Kaip ir visi kiti Dūšia ten dainuoja Nuo paprastumo ir gerumo Bimbinėjimo vieta kvadratu

Yra toks kaimas Lietuvoj, kur žodžio šaknis tokia pati kaip ir Balio. Balis, Baleliai skamba puikiai tarpusavyje, o Baleliai net geriau dėl mažybinės ir daugiskaitos formos. Jeigu imti tai ne vieną Balį už bala žino kiek kilometrų, o imti daug Balių, jeigu mėgautis tai viskuo, kas yra šalia ir pasiekiama ranka. Lietuvišks Balis (aka Baleliai) yra ne kas kita kaip 675 metus skaičiuojantis kaimas Ukmergės rajone. Turi visų vietinių mėgiamą parduotuvę, dvarelį, koplyčią, kapinaites, autobusų sustojimą ir ąžuolą. Baleliai balų neturi, tik griovio pločio upelis teka. Ramybės turi daug, vasarą Baleliuose reik nutipenti keliu į parduotuvę ir nusipirkti ledų, prie ledų galima dar giros prigriebti ar kokią šviežiai atvežtą bulką ir atsivėsinti parduotuvėje su kondicionieriumi. Baleliuose metai iš metų vyksta tapybos, skulptūros plenerai, o sukurti darbai yra pasklidę po didžiuosius Lietuvos miestus ir taip pat eksponuojami Balelių parodų salėse. Parodų salių šeimininkai yra lengvai sukalbami žm...