Pukiokes blogas

 Koks eilėraštis be dramos? Skausmo, liūdesio trūksta. Koks eilėraštis, jei linksma? Čia geriausiu atveju užstalė. Dramos, intrigos, keliai ir vingiai, Persipynę savo syvais. SkaitI ir oda pagaugais eina, Čia tai dramatizmas.

 Kaip gali būti skanu,  kai taip rūgštu? Dedi burnon skiltelę,  o rūgštumas per visą kūną gelia. Rinkti juos sunku, Nes krūmai dygliuoti. Ir kas čia per vaisius, Kai kietas lyg akmuo. Rūgštus, spygliuotas, kietas, Ir nenusakomo skonio. Skonis lyg puokštė, Skleidžias lyg žiedas. Sodrus tas skonis pabuvęs su cukrum, Pamirkęs, pabrinkęs suranda draugystę. Pabūna, padžiūna ir tirpsta burnoj, Kai negali sustoti, kol nesibaigia viskas.

 Dvi dienos Laužai galvą, eini Kalbi lyg protingų minčių srautas užgultų tavo smegenis. Mislyji ir galvoji, Kaup vūtų gerai, kad smegenys atlaisvintų mintis ir eitų pailsėti. Eini ir kojos eina atskirai, Mintys teka lyg upė, o kojos eina akmeniniu grindiniu. Grindinys visiškai kitaip jaučia, Jį batai glosto kasdien lyg švelnus vėjo gūsis smėlio kopą. Kopos šiurena ir smilgas kedena, Lyg bangos verčia vandenį į purslus ir teškia žemyn  Dvi bangos liejas į vieną, Dvi dienos virsta viena diena ir lauki savaitgalio lyg oro gūsio.