Rūkau ir nurūkau šiandien į darbą su dviračiu. Kilau į Savanorių kalną ir jaučiu, kaip minu, minu, o greičio nėra. Viduryje kalno yra pėsčiųjų perėja ir visuomet palengvėja arba antras kvėpavimas atsidaro už tos perėjos. Tik šį kartą taip pat teko minti, kaip ir iki perėjos.
Myniau ir galvojau, kas 5km neužteks, tai dar prasukau 3km ratą ir tada tik į darbą prie mygtukų spaudymo karalystės.
Šiaip važiuoti su dviračiu mieste yra super, takų yra, joe geros kokybės ir greit prasuki tą ratą, kad ir kur tavo kelionės tikslas. Šiandien turėjau vakare reikalų Ąžuolyne, tai šmaukšt, taukšt ir neilgai planuojant nurūkau užkaboriais ir aplenkiant požemines perėjas ir apkrautas gatves mašinomis.
Kažkaip grįžta, labai grįžta meilė dviračiams ir sausu oru lėkti su dviračiu ryte ir vakare.
Comments
Post a Comment