Pukiokes blogas

 Trys iš keturių šeimos narių mokėsi groti instrumentu kurkuria studijoje. Šiemet mokėsi abu vaikai ir finalinis mokinių pasirodymas buvo vakar. Pasirodymo konceptas labai jaukus ir visiškai orientuotas į mokinius, o ne tėvus. Prieš pasirodymą, pasikartojo Rytė dieną prieš ir vualia. Taigis, iš renginio nešiau kailiuką, nes gi aš tikrai išgirdau, kad renginys yra mokiniams, o ne tėvams. O mokinių buvo pilna erdvė ir pirmo pasirodymo pradžią aš paklausiau. Grojo suaugęs žmogus ir ta daina yra Kęsto daina, grojama namuose - Tears in Heaven. Tiesa, Kęsto versija yra ritmiška, sofistikuota ir įmantri. O mokinio atliekamas kūrinys buvo adaptuotas, su šiek tiek labai mielų klaidų. Klausau ir jauti, kaip pats prieš porą metų grojai, kaip klysti, kai girdi, kad klysti, bet tos klaidos yra mielos ir savos. Kur grojimas be klaidų yra profesija, o ne karts nuo karto pirštų pramiklinimas. O mano vaikas vakar koncertavo pirmoj savo , tarp mokinių, svetimų žmonių. Naminiai pasirodymai nesiskait...

 Vežu šiukšles, atkeliu konteinerio dangtį, o ten - dėžutė. Įsižiūriu - lyg ir smuiko formos ta dėžutė. Smuiko man nereikia, tikrai nereikia. Bet savo smalsumo vedina aš beveik įsibraškinu į konteinerį ir sugebu išsiimti tą pailgą dėžutę. Dedu dėžutę ant žemės ir tas smagus jausmas - kas bus, kai atversiu dėžutę: yra kas viduje ar tuščia? Jeigu tuščia, tai tikriausiai grąžinsiu atgal į konteinerį. Atveriu, o ten raudonam apmušale guli smuikas. Visas senukas, kaip ir visa dėžutė. Stygų nėra, bet visas lyg su visomis dalimis. Truputį lyg palūžęs smuikelis, bet labai mielas. Labai įdomu, kaip jam seksis, kur jis pas mus apsistos. Dėžutė iškelta iš konteinerio Senučiukas smuikas

 Kaip šiandien per plauką nenusipirkau dar vieno dviračio. Labai nedaug trūko, bet aš nenusipirkau juodo, gan lengvo dviračio su siaurom padangom, didelėm žvaigždėm priekyje ir mažom žvaigždėm gale. Šiandien nuvežiau į dviračių remonto dirbtuves savo dviratį, kuris buvo kelis metus pas tėvus lauke, jeigu tiksliau - patvoryje. Dviratis, kaip išsiaiškinau yra 1975-1985 laidos, sportinis ir nuvalius žalią sluoksnį yra šiek tiek parūdijęs. Dviratis yra Sprick Senori, tai buvo dviračių gamintojas kadaise, o dabar yra lyg likęs dviračių didmenininkas. Tėvų klausiau, iš kur tas dviratis galėjo būti - nebepamena, bet kiek mano atmintis neša - jį tėtė parsivežė iš Vokietijos, tuomet, kaip ir mašinas vairuodavo iš ten pat. Lyg esu mokyklos laikais su juo važiavusi, lyg yra padanga sprogusi man važiuojant, lyg... Gulėjo jis neliestas gan ilgai ir tuomet aš pernai jį užmačiau, o šiemet ištraukiau, nuploviau, WD  supurškiau, šiek tiek bandžiau pamiklinti ir priėmiau verdiktą - išgelbėti. Š...

 Turiu mėgstamą ledainę, turi ji dvi lokacijas. Viena lokacija senamiestyje, kita - Laisvės alėjoje. Ledai tokie geri ir skanūs, kad ledų užsuku žiemą, lietui lyjant, nuklysti link ledainės, nors ji visai  nepakeliui, lauki eilėj, kuri vinguriuoja lauke. Ir... atsidarė nauja ledainė, visai šalia mano mylimos, tik kitoje alėjos pusėje. Nuėjau išbandyti kurią čia dieną. Įeinu ir autentiškos toje erdvėje buvusios grindys yra pakeistos, bandyta išlaikyti tokį patį stiliu, bet plytelės yra porą kartų didesnės. Ledų pasirinkimas yra gan platus, patraukė akį rikotos su medumi ir Guiness skonio ledai, tad imu abudu. Ir... liksiu ištikima savo mylimai ledainei, nes nesijautė, nei rikotos, nei medaus, nei Guinesso skonio. Tikrai valgomi ledai, bet jie tokie bedvasiai ir tas interjeras toks posh, kur esmė interjeras, o ne pats produktas... ledai.

Išlydėjau vaiką į pirmą kelionę autobusu ir jau visi miegai išbėgo. Gurkšnoju kavutę, žiūriu Labas rytas ir jame rodo skulptorių V.Vaičaitį su jo įrengta parodų sale.  Norėčiau užsukti į tikro skulptoriaus erdvę ir pasidairyti. Jeigu būsim pajūryje ir bus laiko, noro, tai būtų puiki atrakcija man pabuvoti medžio kūrėjo studijoje ir šalimais esančioje parodos salėje.

Turiu rimto ryžių pudingo receptą ir turiu paprasto ryžių pudingo recepta. Tą tikrąjį indišką ryžių pudingą gaminu ganėtinai retai, o paprastutis ryžių pudingas pats pasigamina kartą į mėnesį. Paprastas ryžių pudingas net nebepamenu, kaip atsirado meniu, bet kažkur paskaičiau, kažką savo pridėjau ir jis tapo mano ryžių pudingu, kurį vaikai valgo pusryčiams arba kai grįžta iš mokyklos. Ryžių pudingui reiks: - 1 puodelio apvaliųjų ryžių (naudoju didesnį puodelį, kad pudingo liktų ir kitai dienai) - 4 to paties tūrio puodelių 3,5% pieno(dar įpilu 0,5 puodelio, kad nebūtų tirštas pudingas) - žiupsnis druskos - 2-3 valg.šaukštai cukraus - 1 arb.š. vanilės ekstrakto  Gaminimas: - Užvirti pieną su cukrumi, druska ir vanile, supilti ryžius - Maišyti kas 5-7 minutes, nes laiko matui "naudoju taimerį", kad nestovėti prie puodo ir kad neužmirščiau pamaišyti, kol sukiojuosi virtuvėje su kitomis veiklomis Po ryžių supylimo viskas užtrunka apie 35 minutes, į virimo pabaigą matosi, kokia pu...

 Šiandien buvo pilna diena nuotykių, nuo rytinio vaikų pasveikino su tėčio diena, nuo bendrų pusryčių, nuo kilimų rokiruotės iki žygio partizanams paminėti ir didesnių nuotykių, kurie finalizavosi priimamajame ir kokį 30 metų nematytos draugės. Taigi, šiandien suvokiau, kad mano tėtis yra bebaimis ir jis puikiai tiktų būti lenktynininku, aukštalipiu ar kitos specialybės žmogumi, kur baimės jausmas gerokai turi būti praoperuotas. Tėčio dieną mes su tėčiu pažymėjom priimamajam, nes bebaimiams irgi kartais prireikia medikų pagalbos.

 Vėl skaitau, vėl su pasimėgavimu geriu kūrinius kitų minčių ir užmanymų. Pietinia Kronikas, autorius Rimantas Kmita. Pirmiausia tenka adaptuotis prie nenorminės kalbos, tada keliauji žmogus laiku atgal, kur vėjai gal ok, kur tašėmis veži iš vienos šalies prekes į kitą šalį, kur muitinės tarp šalių, kur visokių bizniukų būdavo ir karts nuo karto prireikavo greitų kojų arba itin didelės drąsos. Kur norėjai būti kaip visi, kai norėjai nebūti kaip visi, kai vyko žmogaus virsmas į suaugėlį. Pirma knygos salis labai įtraukė, nes labai surezinavo su mano vaikyste, o antroji dalis arba paskutinis šimtas puslapių tokios nostalgijos lavinos nebebuvo ir viskas tykiau rutuliojosi. Šiaip pasiėmiau šią knygą galvodama skeptiškai, bet sugraužiau gan greitai ir maloniai. Vien ta Šiaulių kalb labai daug priduoda knygai ir laikmečiui savasties. Positioning, autoriai Al Ries ir Jack Trout. Ši knyga atsitiktinai atkeliavo pas mane, tiesa pasakius pasiskolinau ją, savininkui net nežinant. Teks nežinan...

 Vakar bebūnant sode sugalvojau, kad reikia su dviračiu atlėkti į sodą. Kaip tariau, taip ir padariau. Iš pat ryto sėdau ant dviračio ir myniau link sodo. Pradžia per miestą ne itin malonino vaizdais, bet gan greit liko miestas užnugaryje ir jau lėkiau Mastaičiais link Pažėrų. Šį kartą atsilaikiau pagundai ir nesustojau ledų, tik vandens pagurkšnojau ir toliau myniau. Dviratis su amortizatoriais, tai visai nebaisus žvirkelis link sodo. O sode laisvė papūgoms, su nuėjimu link tvenkinio, žolės paskutimu, kvos pagėrimu, Duolingo pasimokymu ir atsivežtais pietumis. Sodas pirmadienį visiškai tuščias, tik ne kur koks nors prietaisas įjungiamas, tik ne kur žmogaus koks balsas išgirstamas. Ramybė... O toliau noras buvo nusibelsti ne pagrindiniais keliais iki Zapyškio, įsijungiau mapsus žmogaus ėjimo režimu ir judėjau tais miško keliukais. Buvo šiek tiek asfalto, buvo daug žvirkelio, buvo visiškai miško keliukų ir buvo vienas ruožas, kur turėjau vestis dviratį. Aš, kuri nesivedu dviračio į ...

 Barselonoje paragavau tokių skanių "žuveliokų". Mažos pamarinuotos žuvytės, kurios panašios į ančiuvius, šprotus ir teko tada paskaityti, ar čia ta pati žuvytė ar visos jos skirtingos. Taigi, tai yra 3 skirtingos žuvytės, kurios visos priklauso silkiažuvių būriui. Sardinės - maloniai pažintos žuvytės Barselonoje. Šeima: Silkinės ( Clupeidae), 7 gentys ir daugiau kaip 20 rūšių. Ančiuvai - išfiliuoti ir intensyvaus skonio žuveliokai. Šeima: Ančiuvinės ( Engraulidae), o genčių yra bent 16. Šprotai - šprotai yra šprotai, visada jie gavę dūmo ir be galvų sukrauti į skardines, stiklainiukus. Šeima: Silkinės ( Clupeidae) ->  Gentis: Šprotai ( Sprattus) -> Rūšis: Šprotas ( Sprattus sprattus) Kai daugiau paskaitai ir pasidomi, tada supranti, kad tų mažų žuvyčių yra visur, šaltesniuose Baltijos jūros vandenyse ir gerokai link pietų. Mažytės, bet skanios tos žuvytės ir vis kitaip paruoštos pamalonina. Dabar garsiai galvoju, ar galėtų mums įprastus šprotus paruošti, kaip sardines,...

 Praeitą savaitę nurūkau į Barseloną, kaip į kokį pajūrį. Kur gan greitai sutinki į pakvietimą pasisvečiuoti ir nuleki porai dienų.  Paskaičiavau, kad ši kelionė buvo jau 4-ta į Barseloną: studentavimo laikais buvau nulėkusi su Taize pašvęsti naujų metų, kur dardi su autobusu į Barseloną pakeliui aplankant kitus Europos miestus.  nulėkę buvom kartu taip pat pasisvečiuoti pas Aistę darbo reikalais buvau konferencijoje, kur su partneriais, tiekėjais ir industrijos guru susitikau, o vakarais užklysdavom į vietines kavines pavalgyti ketvirtas kartas irgi pas Aistę, kur programa buvo "jokios programos" Paskutinė kelionė be jokios programos galima pavadinti ir - pagyvenk porą dienų, kaip gyvena vietiniai. Su savo rytais, su kasdienėmis kelionėmis, su vaikais, su dienos pietumis ir jų vietinėmis knaipėmis. Mokyklos kiemas Suoliukas dviems "ant gatvės" Siaura Aukštai Barselonos funikulierius Aukštyn Ex-kalėjimas su grafičiais Visiškai vietinė senjorų pietų vieta Kelios pato...

 Netikėtai apsilankiau Balelių koncerte, kuriame labai smagiai, profesionaliai koncertavo Ukmergės Mišrus choras - Melomanai. Gaudė Balelių aktų salė nuo gaudesio ir išjudino visus dainuoti kartu. Labai stiprus pretendentas į metų koncertą. Balelių alternatyvi grupė "Balelių leliai" gavo įkvėpimo ir gali kopijuoti, plagijuoti ir savo jaukiam kultūrnamyje koncertuoti vieną ar kelias dainas.

 Balandis su savo šaltais orais padėjo skaitymui ir per šį mėnesį paskaičiau: - Raganos širdis, autorė Renata Šerelytė. Knyga atsitiktinai pakliuvo į mano akiratį ir perskaičiau ją. Skaičiau ir tikėjausi daug, vis lyginau su kita istorinių romanų lietuvių autore, bet stilistika kita, žodynas kitas, siužeto vystymas ir visos detalės visiškai kitos. Manau po kelių mėnesių būsiu visiškai užmiršusi, kad skaičiau šią knygą. - Robinzonas Kruzas, autorius Danielis Defo. Perskaičiau šią knygą mokyklos laikais ir dabar, iš praeito karto mažokai prisiminiau, bet jausmas buvo, kad vargau skaitydama, o dabar... sugraužiau per kelias dienas. Tas vedimas skaitytojo per nuotykiu, bet audras, mintis ir potyrius - pakeri. Atrodo, kad pats nusikeli į tą negyvenamą salą, pats laivu plauki ar su Penktadieniu bendrauji. Pastebėjau, kad knygoje kelis kartus akcentuojama žmogaus dorybės, žodžio laikymasis. Seniai, seniai tai tikriausiai buvo didesnė vertybė :) - Rusijos kolonializmo ABC iliustruotas gida...

Turim pašto dėžę, turim ir į ją atkeliaujančią prenumeratą - Literatūra ir Menas. Miela, fainai atsidaryti pašto dėžę ir išvysti joje naują numerį. O knyga irgi faina - Patalinės blakės, bet apie ją atskirai prie perskaitytų knygų - balandį arba gegužę.  

 

Eilėraštis skirtas visiems bėgiojantiems ir prijaučiantiems bėgimui. Bėga kojos Kojos lekia, kojos bėga Jos dažnai nestovi vietoj Tik pašyla oras ir lėkte Bėgu per gatves Suku ratą po ratuko Ir maršrutas vinguriuoja  Batai mano sportbačiukai Nelakuoti, neišpaikinti visai Ar jie blizga, ar nauji Jokio skirtumo nėra Metrai skrieja pro akis Pastatai aplink vaidenas Suki ratą viens, du, trys Ir lengviau gyvenas Mintys bėgant palengva Nuvilnija iš galvos Svajos sukas lyg vijurkas Ir išskrieja į šalis Prakaitas ir kojos greitos Mintis nuveja tolyn Pabėgiojus labai lengva Norisi skraidyt Prakaitas upeliais bėga Šypsena veide Judesį pagavę kojos Susijungia su galva

 Pavakarojom su draugais vakar ir vis koks nuotykis aplanko mus. Sėdim pube, plepam, skanaujam, ragaujam ir nuo šalimais esančio stalo pakyla pora vyrukų.  Vienas aukštesnis, matosi daugiau velnių priėdęs, kitas ramesnis, su hobby horse arkliu - vardu Jolanta. Na ir... pasiūlo mums paragauti pūdytos silkės su apelsinu ir stipriu užsigėrimu. Aš visom rankom sutinku su šiuo nuotykiu, o likę irgi nesipriešina. Keliaujam į lauką, imam šakutes ir su Kęstu kabinam tą silkę, kurios kvapas. Na kaip čia pasakius, kaip sunkiai sudėvėtų kojinių, kurios gyvenime nematė švaraus vandens su muilu, arba koks būtų itin pagyvenęs, pradėjęs irti maisto produktas. Kaip vasarą išvažiuotum atostogų ir paliktum šiukšlių dėžę visko pilną ir grįžęs po poros savaičių pauostytum tą dėžę.  Kad įsivaizduoti, tai labai nemalonus kvapas, kurio šiaip kasdienoje nesutiksi. Mes drąsiausieji, tai suvalgėm tą silkutę ir tiek, aš tik apelsinu užsikandau, o Kęstas  su Petru ir gurkštelėjo stipresnio. Bub...

 Kiekvieną mėnesį vaikas skaito savo nuožiūros ar knygą iš sąrašo. Kaip ir kiekvieną kartą kyla sąmyšis dėl knygų ir be išimtis buvo šis kartas.  Žiulis Vernas - Kelionė aplink pasaulį per 80 dienų yra balandžio mėnesio sąraše ir puolėm dairytis tos knygos. Buvo paskambinta tetai ir paieškota knygos, bet nesėkmingai. Na, ir griebiausi aš ibiblioteka.lt puslapio, kur jau esu porą kartų pdf ištraukusi. Dar buvau girdėjusi, kad atsiunčia knygas iš kitų miestų į kitus miestus, tai vilties daugiau sušvito besidairant knygų.  Pirmiausiai labai patogiai prisijungiau per e.valdžios vartus prie bibliotekos Susiradau knygą poroje bibliotektų Man beieškant - vaikas papasakojo, kad yra knygomatai!!! Nedelsiant užsisakiau knygą iš gan netoli esančios knygos į netoli namų esantį knygomatą Per nepilną patą mano užsakyta knyga atkeliavo į knygomatą ir gavau sms Dar po kelių valandų knyga atkeliavo į namus Visiškai nustebino iš geros pusės ši knygos kelionė, tiesa... turiu vieną klausimu...

 Baklažanai kepti orkaitėje su pomidorais ir petražolėmis Receptą parašiau, bet jis neišisaugojo, tad dalinuosi nuotraukomis ir sutrumpinta viso skanumo versija: - 1,5 didesnio arba 2 mažesni baklažanai - 2 vidutiniai pomidorai - gera sauja petražolių - raudonėlio, druskos, pipirų - alyvuogių aliejaus - česnako (aš pamiršau įdėti) Gaminimas apie 10 minučių, o kepimas apie 35-45 minutes

 Po begalės metų užsukau į Kalvarijų turgų, nieko man nereikėjo, bet pasivaikščiodama prasukau ratą. Nebuvau pasiėmusi piniginės, tai sausą kailį išnešiau iš turgaus :) Bet truputį apie Kalvarijų turgų: - iš mano atminties jis buvo daug intensyvesnis - daug tvarkingesnis nei prieš daug metų - aura panaši, yra lėtumo tirguje, kai mažai pardavėjų. Ateini prie tavęs sudominusios palapinės, o ten nėra pardavėjo - asortimentas lyg irgi pakitęs, bet yra prekių, kurių nematyti prekybos centruose - daržovės, saldumynai, buities reikmenys, drabužiai, antikvariniai daikteliai, geležys - visko praktiškai, ko reikia. Kavarijų turgus

 Nusipirkau karką ir tik tada galvojau, ką su ja veikti. Kepti ar virti tą karką? Pagalvojau, kad verdamos mėsos kvapo ne itin mėgstu, tad pasirinkau kepimą. Kaip tą karką kepti? Kaip ją ruošti? Padariau viską paprastai ir sugalvojau, kad reiks kažką panašaus daryti, kaip Kęstas daro plėšytą kiaulienos mentę. Karkos gaminimas: - nuploviau karką ir bėriau viską iš eilės ant karkos - pasiėmiau špyžinį puodą, supjausčiau didelį svogūna ant dungno suklojau jį - cajun prieskonių, pipirų, druskos, cinamono, gal net raudonėlio ir rozmarino, dar šaukštą ar du vynuogių acto, sojų padažo ir vandens supyliau - kepiau apie 4 valandas, pirmas dvi valandas ant 180 laipsnių, o vėliau sumažinau iki 150 ir kelis kartus kepimo metu apverčiau karką Gavosi nuostabi karka, kur mėsa krito nuo kaulo... Ilgai kepta karka

 Kovo mėnesį pilnai įveikiau vieną knygą ir kelias judinu po truputį. Chris Millee - Lustų karas. Įtakos sferos spuslaidininkių pramonėje, patentai, liejyklos, skirtingos strategijos, didžiulės investicijos į tyrimus, šnipinėjimai ir dinamika įmonių, industrijos, technologijų. Praplėtė akiratį apie mastęlį ir kur viskas iuda, net norėjosi mintyse nusibraižyti, kaip medį įmonių su datos ir kaip jos jungėsi, išnyko, paaugo per chronologinę prizmę. Patiko skaityti, nes iš bendro išprūsimo ne tiek daug ir buvau girdėjusi, kad daug patentų priklauso Jav, o didžioji lustų gamybos dalis yra Taivane, ir kaip ta industrija juda link Kinijos "globos".

 Kepiau šiandien vakarienę kiek kitaip - ant laužo. Vaikas šiandien buvo itin meilus ir norėjo viską kartu daryti.  Kalbėjom kaip lauže kepti bulves, o ji pasirinkto skustas kepti lauže. Tai tuomet supjaustėm bulves, pašlakstėn alyvuogių aliejumi, nuėjau į daržą ieškoti ko nors žalio ir radau ką tik prasikalusius česnakinius svogūnus, dar pabarstėm pipirų, druskos, raudonėlio. Ant folijos dėjom maždaug samtį bulvių, pjaustytų 1,5x1,5 cm kubeliais, sviesto, turėtos rūkytos mėsytės, sandariais užspaudžiau ir dar į kitą folijos lakštą susukau. Sudėjau į sudegusio laužo vidurį ir apkasiau karštom žarijom. Kepėm iš viso 7 gumuliukus taip paruoštų bulvių, kai kurie gumuliukai buvo tobuli, o kiti - perkepę. Tad 28 minutes kepimo reiktų pamažinti iki 25minučių.

 Yra namuose vartojami keli terminai ir jie kitų žmonių gali būti nevartojamo arba jų reikšmė gali būti visai skirtingi. Taigi vienas iš tų terminų yra gastrolės. Mūsuose gastrolės yra išėjimas iš namų, net gali būti pieno nuėjimas į artimiausią parduotuvė - gastrolės. Gali būti visai kultūringa programa, joje gali būti koncertas, spektaklis ar tiesiog pasisėdėjimas su draugais. Gastrolės yra ir nukeliavimas į svečius, taigi gastrolės yra plati sąvoka nusakanti nosies iškišiną iš namų ir prasiblaškymą, linksmybes. Taigi šiandien išėjome su Ryte pasivaikščioti, bet paskui užgastroliavom ir nukeliavom pagurkšnoti limonado su bulvytėm. Vaikas netvėrė kailyje bekeliaudama link kultūros, gurkšnojo limonadą, krimto bulvytes ir čiauškėjo. Tas čiauškesys toks susižaidybino į žaidimą atspėk - sugalvoji ką nors ir tada kitas spėlioja, ką sugalvojai. Šį kavarą atsakymai į išgalvojimus buvo labai įvairūs: mašina, Soboras, boružė, Laisvės alėja, kapibaras, voras, veidrodis. Pačiauškėjom į valia...

 Kartais pasileidžiam plaukus ir pasidairom neatrastų vietų, neatrastų maistų paragaujam. Taip jau nutiko, kad nulėkėm tradiciškai į Zapyškį su dviračiais, bet to buvo maža ir užkilom į kalną ieškoti Antano Sutkaus galerijos. Vos, vos užsiropštėm į dviračiams statų kalną, pasukom link galerijos ir... užmatė akys mėlyną konteinerį arba tiksliau - mėlyną Čeburekinę, egzotišku pavadinimu - Žydrūnas. Kaip nesustosi, kaip meniu nepaskaitysi, kaip neužsisakysi. Pasiėmėm po didelį čebureką, kol jį gamino maloni moteris, mes nulėkėm į A.Sutkaus galeriją po atviru dangumi. Fotografijos giliai kalbančios, bet pačios galerijos sprendinys puikiai dera prie fotografijų. Taip gerai sudėliota, taip pagalvota ar tiksliau išgalvota, kad gan nedidelė ekspozicija padarė vieną geresnių potyrių. Panašiai, kaip Stasio galerija/muziejus Pajevėžyje. Kol apžiūrėjom galeriją, praėjo mūsų lauktos 10 minučių ir nuskuodėm pas Žydrūną čeburekų. Labai tvarkingai įdėti dideli čeburekai į dėžutę jau laukė mūsų, me...

 Įsitaisiau naują tradiciją - eiti į banką keisti centukų. Dukra bemėgsta centų, maniškis irgi nemėgsta ir... prisirenka centukų namuose. Tie centukai gyvena tokios specialioj skarbonkėj, tai aš su visa ta skarbonke einu į banką. Banke jau trečią kartą buvau, tai jau gudri, jau visą procedūrą žinau: - pasispaudi ekraną ir gauni čekiuką - nueini prie kasos, paduodi dokumentą - duoda dėžutę supilti centukus, supilu centukus ir vėl pasiima dėžutę per tokį specialų stalčių - užsideda pirštinę darbuotojas - supila visus centukus į skaičiavimo mašiną, mašina suskaičiuoja - pasižiūri, ar nėra netinkamų monetų - atspausdina ir pasirašo popieriūkštį - atiduoda popieriūkštį ir naujus banknotus su blizgančiomis monetomis Vien dėl tų bizgančių monetų verta eiti į banką.

 Pažintiniai takai vilioja, tik reik pasidaryti maršrutą ir pasidėlioti žygelius, maitinimą ir nakvynę. Šiaip vilioja sugrįžti į Zarasus ir permiegoti botelyje, tik šį kartą keturiese. Labanore norėtųsi pasivaikščioti, yra ten Ščiūro rago pažintinis takas, o ir šiaip iš vaikystės mėlynių rinkimo katorga visai žavi, su lašiniais papjaustytais, su agurku, su duonos rieke ir su maudynėmis tobulai švariame miško ežerėlyje. Žagarės miestukas labai dailus, gal ten pasibūti reiktų, ji kažkuo primena Kuldigą Latvijoje, tik mažesnė Žagarė. Vilioja mane ir Šaltiškių molio karjeras, kad patirti kitą repjefą ir maštabus karjero. Remku, dedu, o nulėksim kas bus pakeliui, ką užsinorėsim pamatyti ir kur oras leis. Ir ilgesnių pažintinių takų idėjas galimės prasklaidyti -  https://www.checkinlithuania.com/patarimai/ilgieji-pazintiniai-pesciuju-takai/

 Jau savaitė kaip startavo italų kalba, mokausi ne aš viena, o dviese varom. Programėlę naudojam, tai matom vienas kito progresą ir kiek taškų turim, kokioj pamokoj esam parodom vienas kitam. Tai dinamika yra su ta italų kalba, giminės, artikėliai, kelios raidės kažkokios kitokios, apostrofos, bet šiaip geras jausmas, kad perskaityti eina. Per savaitę mano pasiekimai: - 100 žodžių - atskiriu cafe con latte ir latte... kaip kava su pienu ir pienas :) Kvepi nauju hobiu, labai panašiu į gitarą, kur kasdien reikia skirti laiko ir labai smagu, kad abudu tą hobį puoselėjam. Mano ragazzo, mano marito irgi italų mokosi.  Tiesa, šiandien kaip tik sutikom tikrą italą ir miestą Pizą išvadinau pica... :) gerai, kad buvo, kas pataisė mano primityvų iki kaulų čiulpų itališką tarimą. Italų kalbos pasiekimai po savaitės

 Vis kokie blynai eina į trasą ir šį kartą eina į apyvartą pūsti blynai su kepimo milteliais. Šiek tiek panašūs į mini pyragėlius, šiek tiek į blynus. Vaikai vis prašo ir šie blynai su kepimo milteliais labai konkuruoja su čirviniais blynai savo populiarumu. Blynams reikės: - 3 kiaušinių - 2 šaukštų cukraus - 100ml pieno - 50g lydyto sviesto - 200g miltų - žiupsnio druskos - 1 arb.š. su kupu kepimo miltelių Blynų tešlos paruošimas: - kiaušinius išplakti su cukrumi, bet ne iki putų, t.y. nepersistengti - supilti pieną, miltus su kepimo milteliais, druska - išmaišyti, galiausiai supilti sviestą ir dar kartą išmaišyti. - kepti, vartyti, kartais lašą aliejaus, kokosų aliejaus ar sviesto įmesti į keptuvę Fluffy blynai su kepimo milteliais