Vaikystėje pamenu, kad brolis gaudavo džinsus iš pusbrolio, o aš žinodavau, kad trečiu užėjimu jie taps mano. Dar žinodavau, kad daiktus galima suremontuoti, susiūti, pernaudoti, išardyti, prikelti naujam gyvenimui arba pasidaryti pačiam. Įgūdžiai kaip reikalas buvo pralavinti, nes siuvimo mašin nuo vaikystės naudojausi, o tėvo dirbtuvėse neblogiau nardžiau nei brolis. Žinojau, kur platkukas, kur varžtukai, vinukai ir visi kiti geri dalykai.
Tęsiant tradicijas ir naudojantis įgytais įgūdžiais nespjaunu susiūti iširusį drabužį, proglaudžiu audinio likučius, pasiūnu the vaikams sijoną ar pižamines kelnes. Kai pagavoji, galima viską pirkti, bet kažkaip norisi gamtos išteklius pataupyti ir naudotis dalykais juos paremontuojant, atnaujinant ar pernaudojant.
Kada čia Rytė gerokai prakirpo naujas kelnes. Ne marias kainavo tos kelnės, bet mislyjau, kaip vaiką pamokyti saugoti savo drabužius ir daiktus. Sugalvojau, kad ji pati turi susiūti tas kelnes, tad įvėriau geltoną siūlą į siuvimo mašiną ir siuvom kartu su keturmete. Dabar vaikas giriasi, kad pati susisiuvo kelnes, kai išeina kalba apie tą nuotykį.
Ieva savo ruožtu įvaldė karštų klijų panaudojimo meną ir atliekamus daiktus sumeistrauja į raketą ar kokįkitą nenusakomai išradingą ir mielą kūrinį.
Na, o iš pasidaryk pats serijos, šviežiausias mano pasididžiavimas yra Kęsto elektrinei gitarai skirtas diržas. Galai iš storos dvigubos odos, susiūti su balniniu dygsniu, diržas iš kokybiškos juostos, skirtos rankenoms, furnitūra nusegta iš išmestos tašės. Viskas puikiai suskambėjo su Ibanez gitara ir lauksim griausmo, subtilumo ir garso Baleliuose.
Tik nutirps sniegas, tik truputį viskas nužius ir lėksim į gamtą...
Comments
Post a Comment