Skiriu Agotai

 Agoota

Skiriu šį posmą aš Agootai. 

Baukšti, jauna tebeesa, 

Nors daug paaugo, išgražėjo

Išliko vis tik manieringa mergina.

Putlumas jajai tinka prie povyzos, 

Gurmė maistelis daro savo

Ir viltys blėsta siekti aukštumų

Nebus iš jos gimnastės ar bėgikės. 

Dama įvaldžius gerą etiketą

Gėlių žiedų negraužia ji. 

Vikruolės jos nepavadinsi, 

Tikra trispalve dabita juk ji. 

Kai mano mergos užsuka svečiuosna

Paspurda jai širdelė, bet nespirga. 

Nes žino kas jos laukia. 

Panelės esti išdidžios ir paslaptingos. 

Smalsumas veda link vaikų, 

Bet klyksmas, riksmas norą šį išbaido

Ir tenka slėptis vėl po sofa, 

Telieka laukti ir tikėtis - išlįs ji ateity.