Per savaitę Anykščiuose aplankyta daug maitinimo įstaigų, vienos neseniai įsikūrę, o kitos menančios senus laikus, kai žmonės plūsdavo iš gamyklų į valgyklas ir ten su padėklais rinkdavosi maistą ir pietaudavo. Tokią autentišką valgyklą atradome ir išbandėme su kolegomis. Valgykla šiek tiek atsinaujinusi ir padoriai atrodo viduje. Sienų spalvos, šviestuvai, baldai kuria dviprasmišką ir tuo pačiu jaukią valgyklos atmosferą.
Man asmeniškai valgykla visada asocijuojasi su virtų bulvių patiekalais, ypatingai su virtų bulvių cepelinais, kur makt ir suryji juos, jie maloniai nuslysta gomuriu žemyn lygiai taip pat kaip mokyklos laikais. Grįžtant prie Anykščių valgyklos - tikrai joje rasite virtų bulvių patiekalų, kepsnių, kompoto (o kaip be jo) ir užkandžių išdėliotų ant lėkštučių virtinoje. Rasite padėklus ir su jais tiek atsinešite maistą prie stalo, tiek indus nusinešite į tam skirtą vietą.
Apibendriant valgyklos ieškokite Anykščių šilelio gamyklos pastato antrame aukšte, laiptinėje jus pasitiks valgyklos aromatas, o jus aptarnaus malonios garbesnio amžiaus moterys, menančios plūstančius darbininkus iš pramonės ir aptarnavimo sferų dar praeitame amžiuje. Valgyklos pavadinimo nėra, nes ji yra tiesiog valgykla ir viskas su tuo pasakyta. Autentikai duoklė atiduota ir skatinu, kad tokie seni, maži versliukai gyvuotų, tad prašome įtraukti tokias vietas į turistinius maršrutus lygiai taip, kaip spurginę Kauno Laisvės alėjoje ar čeburiekinę Eglę Panemunėje.
Comments
Post a Comment