Telšiai, Zarasai. Telšiai, Zarasai. Apžiūrėjom apgyvendinimo vietas abiejuose miestuose ir išrūkom į Zarasus, nes wake parke radom žavingua namukus didžiojoje saloje. Kelionė automobiliu merginoms šiek tiek prailgo, bet pamatę ežerą, papludimį, vandens batutus, namuką ir kavinę visą nuobodulį metė lauk ir prasidėjo valandų valandas mirkimas vandenyje, žaidimai su kamuoliu ir šokinėjimu nuo tiltelio.
Vandens batutus išbandėm tryse ir... Rytė išmoko nebijoti plaukti su liemene ir čiuožti, lėkti prr batutus. Arba sunkeses kliūtis aplenkdavo vandeniu (o prieš tai vengdavo vandens visiškai). Na ir prasidėjo Rytės vandens maudynių atradimas, makalavimss su rankom, kojom ir yrimasis tolyn.
Sekmadienį pusryčius merginos pasirinko paplūdimyje ir teko man surinkti visus turimus maisto likučius ir nešti juos į paplūdimį. Man trūko tik kavos, bet sumuštiniai, vaisiai buvo puikūs. O dar jeigu pridedi vaizdą į ežerą, Zarasus, tai nieko visiškai netrūko - rojus ir tiek.
Sekmadienį nuo pat ryto man kirbėjo nulėkti į Saukų parodą, tai merginos pasimaudė iki soties ir varėm. Rytė ėjo su manimi, o Ieva sėdėjo ir laukė, kol mes apeisim visą Zarasų muziejų. Saukos parodoje buvom Vilniuje prieš kelis metus ir paveikslai buvo tamsiame fone. O čia šviesiame fone abiejų autorių paveikslai kitaip šnekėjo. Rytei patiko Nomedos Kiškiai ir Šarūno bubaužikai. Pusę ausies buvau girdėjusi apie Dusetų meno galeriją ir ten eksponuojamus Saukų kūrinius, tai užsukom, įsibraškinom ir apžiūrėjom ne tik Daukų, vet ir kitų kūrėjų kūrinius. Dusetose numaudėm ir užsukom į vietinę kavinuką, kažkuo labai artimą į Kavarsko koldūninę. Interjeras su gan žemom lubom, tamsiai jaukus, vietinė padavėja ir dažniausiai užvažiuojantys lankytojais. Laukdami maisto gerokai patvojom Monopolio kortom ir grįžom namo.
Comments
Post a Comment