Su Ieva šiandien vakarop išsiruošėm arklių paieškoti. Gridėjau, kad Raguvėlėje augina žirgus, tai ten nurūkom. Įvažiuojant į miestelį užmačiau tolumoje arklius, bet galvoju, kad prduotuvėje viską žmonės žino, tai ten ir nurūkom.
Pardavėjos labai malonios, ne tik mums reikiamų prekių surado, bet ir pasakė, kur važiuoti. Už koplyčios pasuktį į dešinę. Kaip tarėm, taip ir padarėm.
Nulėkėm palei pamiškę į sodybą, o ten diedukas su bobule kuičiasi savo kieme. Pasiklausėm, pasakė, kad kitas posūkis miško keliuku. Apsisukom, dar sustojom prie sukilėlių atminimo stogastulpio ir nulėkėm prie arklių. Arklių keliukas labai prastas, tai pasukom sodybą, palikom šalia mašiną ir apsireiškėm prie žmonių durų. Pabeldėm ir laukiam, atidaro moteriškė duris. Aš iš karto pasakau, kad vaikas nori jodinėti ir moteriškė maloniai pasako, kad žirgai ne jų ir reik žmonių ar savininko ieškoti prie fermų. Dar prasitaria, kad vaikų jodinėjančių nematė ir su tais žirgais au ratukais lenktyniauja.
Nelabai ką pešę mes atkaklios ir tipenom pasižiūrėti į arklius, keli aptvarai su arkliais, vienam mamos (kumelės) su vaikais, kitur viena mama, dar kitur keli slampinėjantys ir ėdantys gražiuoliai, o tolimiausiame aptvare juodulys su dviem rudais žirgais skaniai rupšnojo dobilus ir pakviesti smalsiai atėjo.
Pasibuvom, apsidairėm ir nurūkom toliau į Panevėžį, pas gimines...
Comments
Post a Comment