Apskritai patinka man filmai, patinka man knygos, kuriuose jauti ir lieti tą skonį, kvapą. Jauti skonį ir kvapą, nors iš tiesų skaitai knygą ar žiūri filmą per ekraną. Vaizduotė įsijungia ir per vaizdą, garsą ar tekstą atsiriša vaizduotė ir pajauti viską lyg būtūm toje erdvėje.
Kai skaitai pastraipą ir jauti kaip medžiai ošia, kai žiūri ir jauti tą kvapus (labiau imponuoja smarvė) iš ekrano, nors iš tikro kvapo televizorius neskleidžia. Kai žiūri į purvą ir jauti koks jis klampus ir kokia jo konsistencija. Jauti tiek aplinką, tiek vaizdus, tiek garsus, tiek tekstūrą, aplinką, laikmetį. Visa tai veda prie autoriaus ar režisieriaus talento ir komandos įdėtų valandų skaičiaus.
Iš to jausminio knygų lobyno tai Vaildas, Dostojevskis, Sabaliauskaitė puikiai perteikia žodžiais tiek jausmą, tiek laikmetį.
Iš filmų kelis kišenėje turiu - "The Shawshank Redeption", "Perfume: The Story of a Murderer", "Pianistas" yra dar ir kitų kaip Hičkoko Paukščiai, bet iš vėlyvesnio žiūrėjimo "Parazitai" įstrigo giliai, o kelis kartus žiūrėtas "Kvepalai" puikiai perteikia laikmetį, kvapus, žmogų, jo pojūčius, tikslu, aplinką ir aplinkos suvokimo ribas. Čia tas atvejis, kai pirma pažiūri filmą, po to perskaitai knygą ir pripažįsti, kad filmas laimi prieš knygą daugelyje epizodų.
Vakar "The Shawshank Redeption" žiūrėjau dar kartą - tai jausmas kaip ir pirmą kartą žiūrint, filmas susižiūri ir juokas neima nei iš spec. efektų, siužeto ar pačio užmanymo ir pateiktos minties.
Norisi daugiau tokių filmų ir knygų sukrimsti, bet knygai įvertinti reikia 50-100 puslapių, o filmui dažniausiai užtenka 5-10 minučių.
Klausimas sau ir paprastas, ir platus - kokias knygas ir filmus dar įsitraukti į tų išrinktųjų sąrašą?
Comments
Post a Comment