Pukiokes blogas

Ieva auga, o nieko neberašau. Jokie nuotykia nefiksuojami, nebent netyčia kokia viena kita nuotrauka ar filmukas, dar žinoma, auklės sms, bus kaip archyvas. Kurį čia rytą truputį užtrukau namuose ir pamačiau, kas čia per reikaliukai vyksta tar auklytės ir Ievuko: skaito knygutes. Ieva jau vis labiau ir labiau moka susikaupti ir jau darosi įdomu, kas tose knygutėse. Mažėja knygų suskaitymo tikimybė, o knyga tampa kaip pažinimo priemonė. Va kad ir dabar išmoko pirštą atstatyti ir rodyti pykšt, pykšt, kaip medžiotojas šauna į vilką, kuris suėdė Raudonkepuraitės senelę. išmoko svaigintis. Tas svaginimasis santykinis dalykas, bet sukimasis į vieną pusę, kol galva apsisuks tai ir yra svaiginimasis. Susisuka Ievai galva nuo to sukimosi, šlitinėja ar gulinėja ir vis tiek stojasi ir sukasi. smėlio dėžė yra kažkas tokio. Ievukui sukalėm didelė smėlio dėžę kaime ir net tikro smėlio diedulis parūpino, tad Ieva sau ramiai turi darbo valandai. Geras daiktas ta smėlio dėžė, kai dar gali įsilip...

Vasara... Bet bėgimas šen, bei ten nesiliauja ir norisi tiek daug nuveikti, o laiko ne tiek jau ir daug. Va mąstau, kaip namuose ar kaime šį, aną pasidaryti: pirtis, stogas, namuko dažymas, daržas, žolė. Jo... Kažkaip norisi pakreipti kitaip šią minčių tėkmę - kas naujo, ką naujo pamąstau ar išgirstu. Vertybės svarbu, dėmesys kokybei svarbu, laikas svarbu, buvimas kartu , norėjimas daug daugiau ir vertinimas, ką turi . Taip, verta kartais ne tik norėti tolyn, bet pamąstyti, ką turiu ir ką reikia vertinti, ne kaip savaime suprantamą dalyką, o laimę. Laimė, kuri nei išmatuojama, nei kitaip įvertinima. Taip.... esu laiminga ir tai stimulas būti dar laimingesnei :)

Pradėjom dairytis sūpynių, nes Ievusikas visai mielai maskatuojasi ar supuojasi progai pasitaikius. Pirktinės sūpynės griozdai ir su mažai žavesio, tad ėmiausi dairytis alternatyvos, kaip home made, do it yourself ir panašiai. Visos tos DIY iš serijos būtų medinės, tad kaip ir ne mano projektas. Šį kartą aš norėjau savo projekto ir radau... Medžiaginės sūpynės Reikia tik storesnio audinio, siuvimo mašinos ir kelių pagaliukų. Per valandą ar dvi sukirpau, susiuvau, teliks tik įkišti pagaliukus, suverti virvę ir atrasti tinkamą medžio šaką sode. Siuvimas su detaliu paaiškinimu. Kiti atkritę sūpynių projektai:

Komunikacija, viskas aplink ją sukasi. Kada čia užmačiau, kad 90proc priklauso ne nuo to ką pasakyti, bet kokiu tonu pasakysi. Žinoma, tame yra tiesos, kaip ir kur pasakysi, kada pasakysi ir t.t. O daugiau užsimaniau pasiskaityti apie komunikacijos planą. Įvedžiau į visagalę paiešką ir pirmas įrašas iš Wiki, tiesa, jis visai glaustas ir primena marketingo 4P - paprasta "Kas" - tikslinė auditorija "Ką" - žinutė, kurią mėginama išsakyti "Kada" - laikas, parodys tinkamą laiką pateikti žinutę "Kodėl" - norimas rezultatas "Kaip" - komunikacijos mechanizmas (kaip žinutė bus pateikta) "Kieno" - išsiuntėjas (nustatoma, kas pateiks žinutę ir kaip atrinktas tas žmogus) Vietoj 4P marketinge, gavosi 6K. Kai kurie P ir K sutampa... nesimokiau, bet gal marketingas apima komunikaciją - neverta daug mąstyti - turėtų. Kaip ir viskas Vikipedijoje susiejama, taip ir tolimesniams skaitiniams turiu terminų sąrašą: "Comunication Des...

Smagu žiūrėti į Ievą, į augantį žmogutį, į gudraujantį žmogutį. Va kad ir vakar mums nematant nusičiupo pieštuką ir vaikščiojo po namus. Na, viskas baigėsi palangės išpaišymu, šiandien tą pirmą meno kūrinį įamžinau nuotraukoje. Pakalbėjom abu, kad tas meno kūrinys turi ekspresijos, smagu bandyti įžvelgti vaiko charakteri keliuose pieštuko potepiuose. Labai smagu žiūrėti tuos pirmus kartus, tai žolės čiupinėjimą, tai važiavimą dviračiu, tai ropinėjimą, tai bėgiojimą, tai užlipimą ant stalo, tai orkaitės ar skalbimo mašinos programavimą. Tos visos niekšybės baisiai smagiai žiūrisi, net norisi pasigirti, kad taip Ieva moka. Gudrutė... Pamaiva...

Užtruko kelis metus, kol ašparagai ar lietuviškai vadinami smidrai, atsidūrė mano lėkštėje. Vieni visai nenorėjau augti perkėlus juos iš dzūkijos babytės darželio, kiti nunyko, dar kiti išdygo, vešėjo ir šiemet buvo nupjauti. Bet kuriam savo daržo turėtojui patarčiau tiesiog pasėti smidrus į lysvę, o po tuo juos išretinti. Kitą pavasarį jau bus galima šiek pasimėgauti derliumi. Visi jie užaugo kitokie, vieni storesni, kiti ilgesni, bet ploni kaip siūlai. Jokio vieno standarto, kaip būna parduotuvėse. Paruošimas itin greitas ir paprastas: sumečiau į verdantį vandenį ir paviriau porą minučių sumečiau į šaltą vandenį pakepiau ant sviesto Greitai pagaminti, dar greičiau suvalgyti :) Kepu smidrus svieste Svieste kepti smidrai

Su Velykomis į kaimą atėjo ir pavasaris. O pavasaris atėjo ir su sėja, sodinimu ir kitais širdžiai mielais darbais, kaip tvarkymasis, komposto dėžės turinio išvežiojimas, kasimas, grėbliavimas lysvelių. Bet šis blogas yra skirtas žaliai spalvai: Sprogsta jau medžiai, žolės - užsipildys horizontas žaluma. Pasodinti medeliai pumpurus skleidžia. Ech... Tuoj gal ir žolės pjovimos sezoną reiks atidaryti. Bet reiktų kažkaip spręsti šitą problemėlę. Taip iš esmės kažką sugalvoti su tuo žolės pjovimu... Ieva po truputį apsipranta su žole. Jau mažiau glosto, o daugiau pėša žolę (tą žalią kilimą lauke). Garšvos lenda. Pačios kaltos, kad išlindo, jos bus suvalgytos, kaip vitaminų šaltinis. Kaip tik šviežiai priskintų garšvų maišelis šaldytuve guli. Ateisis į svečius, tai gausit su aliejumi, grietine, jogurtu ar majonezu. Laukti ir nelaukti augalai sudygo darže: ridikėliai laukti, ramunėlės - nelauktos. Dar pavasario pranašai yra paukšteliai inkile, jau treti metai ten apsigyvena paukštu...