Šiandien turėjau interviu su ukrainiete, žmogus nesijautė visiškai jaukiai kalbantis angliškai. Aš suprantu rusiškai, tad pasakiau, kad gali kalbėti rusiškai, bet man sunkokai bus kalbėti.
Ir mano pašnekovas atsisakė kalbėti rusiškai, sakė geriau blogai angliškai kalbės bet ne rusiškai, nors rusų yra gimtoji arba labai arti to.
Jausmas buvo labai geras, kai trumpu epizodu abi susistygavom savo požiūrį į agresorių ir viską, kas su juo susiję. Šis pokalbis ilgam įstrigs, nes buvo kitoks, buvo brandaus žmogaus apsivertęs gyvenimas su nežinia kas bus ateityje. Ir ta nežinia ne jaunatviškas blaškymasis, o aplinkybės.
Tokiame pokalbyje gali tik bandyti pajausti pašnekovą, bet tai bus geriausiu stveju bandymas...
Comments
Post a Comment