Pusės metų laukimo periodas baigėsi ir atėjo tos šventės: Kūčios, Kalėdos ir dar laukiami Nauji metai.
Saldus tas laukimas ir tas dovanų ruošimas, ieškojimas, siuntimas, pakavimas ir begalinis galvojimas ar tiks ir patiks dovana tam žmogui.
Šiemet šventės buvo kitokios - pirmą kartą ruošiau Kūčių stalą. Kažkoks sakralumas, kažkas su tuo ruošimu, daugiau atsakomybės nei bet koks kitas valgio gaminimas. Prisiminiau, ką mama gamina ir kas man patinka, prisiminiau, ką kitur valgiau ir patiko. Taigi gavosi jungtinė ir mano Kūčių vakarienė trims su puse žmogaus:
- Silkė su saulėgrąžomis
- Silkė su svogūnais ir pomidorų padažu
- Falafeliai (daugiau dėl pavadinimo, nei dėl Kūčių patiekalo ar tradicijos)
- Raugintų kopūstų sriuba
- Pupelių užtepėlė
- Kūčiukai su aguonpieniu
- Burokėlių, avokado, greipfruktų, lašišos ir saulėgrąžų daigų salotos
- Keptos krevetės
- Virtinukai su grybais
- Kepta lašiša
Kitam kartui reiktų keptos žuvytės (bet kad parduotuvėje nesišypsojo nei viena), spanguolių kisieliaus, kažko iš grūdų ir dar kažkokio kito atradimo vietoj falafelių :)
Kūčios yra toks rimtumo simbolis, valgiai be pieno, mėsos ir susikaupimas, bet Kalėdos jau kas kita. Išaušus jau iš karto sms ir skambučiai telefone, dovanos, dovanėlės, bet apie jas netrukus...
Kaip mažas vaikas laukia svečių dėl dovanų, taip aš laukiu Kalėdų ar gimtadienio dėl dovanų. Na, galiu tikrai prisipažinti - noriu daug įvairių ir įdomių dovanų, noriu staigmenų, noriu šypsenos kai plėšiamos mano dovanos :)
Šiemet turbūt buvau labai gera, kad tokių dovanų gavau!!! Jau tokių dovanų, kad net sapnuose nesapnavau. Pradedant nuo mano mėgiamų puzzle, Lasso iki super duper žvakidės. Net saldu, kaip smagu vaduoti dovanas nuo popieriaus gniaužtų ir užmatyti, kas tose dėžutėse slepiasi. O dar kai dovaną reikia susimeistrauti, tai iš viso jausmas nenusakomas. Be savo saldaus jausmo, dar yra ir kitas saldumo jausmas - žiūrėjimas į kitą žmogų, kai jis vynioja dovanas ir stebėti jo reakciją. Tas nustebimas, tas džiaugsmas ir pagyros, kad pataikei. Suaugusiems irgi reikia žaislų... žaislai truputį kitokie, bet vis tiek žaislai...
Ir pabaigai... Tėvo lūpomis nuskambėjusi frazė adresuota giminaitei: "Užsukčiau, jeigu pakviestum".
Saldus tas laukimas ir tas dovanų ruošimas, ieškojimas, siuntimas, pakavimas ir begalinis galvojimas ar tiks ir patiks dovana tam žmogui.
Šiemet šventės buvo kitokios - pirmą kartą ruošiau Kūčių stalą. Kažkoks sakralumas, kažkas su tuo ruošimu, daugiau atsakomybės nei bet koks kitas valgio gaminimas. Prisiminiau, ką mama gamina ir kas man patinka, prisiminiau, ką kitur valgiau ir patiko. Taigi gavosi jungtinė ir mano Kūčių vakarienė trims su puse žmogaus:
- Silkė su saulėgrąžomis
- Silkė su svogūnais ir pomidorų padažu
- Falafeliai (daugiau dėl pavadinimo, nei dėl Kūčių patiekalo ar tradicijos)
- Raugintų kopūstų sriuba
- Pupelių užtepėlė
- Kūčiukai su aguonpieniu
- Burokėlių, avokado, greipfruktų, lašišos ir saulėgrąžų daigų salotos
- Keptos krevetės
- Virtinukai su grybais
- Kepta lašiša
Kitam kartui reiktų keptos žuvytės (bet kad parduotuvėje nesišypsojo nei viena), spanguolių kisieliaus, kažko iš grūdų ir dar kažkokio kito atradimo vietoj falafelių :)
Kūčios yra toks rimtumo simbolis, valgiai be pieno, mėsos ir susikaupimas, bet Kalėdos jau kas kita. Išaušus jau iš karto sms ir skambučiai telefone, dovanos, dovanėlės, bet apie jas netrukus...
Kaip mažas vaikas laukia svečių dėl dovanų, taip aš laukiu Kalėdų ar gimtadienio dėl dovanų. Na, galiu tikrai prisipažinti - noriu daug įvairių ir įdomių dovanų, noriu staigmenų, noriu šypsenos kai plėšiamos mano dovanos :)
Šiemet turbūt buvau labai gera, kad tokių dovanų gavau!!! Jau tokių dovanų, kad net sapnuose nesapnavau. Pradedant nuo mano mėgiamų puzzle, Lasso iki super duper žvakidės. Net saldu, kaip smagu vaduoti dovanas nuo popieriaus gniaužtų ir užmatyti, kas tose dėžutėse slepiasi. O dar kai dovaną reikia susimeistrauti, tai iš viso jausmas nenusakomas. Be savo saldaus jausmo, dar yra ir kitas saldumo jausmas - žiūrėjimas į kitą žmogų, kai jis vynioja dovanas ir stebėti jo reakciją. Tas nustebimas, tas džiaugsmas ir pagyros, kad pataikei. Suaugusiems irgi reikia žaislų... žaislai truputį kitokie, bet vis tiek žaislai...
Ir pabaigai... Tėvo lūpomis nuskambėjusi frazė adresuota giminaitei: "Užsukčiau, jeigu pakviestum".
Comments
Post a Comment