Išbandžiau jausmą, kuris susijęs su neturėjimu. Neturėjimu vienu iš pagrindinių daiktų kasdieniame gyvenime - mobilaus telefono.
Priešistorė - sugedo, atidaviau taisyti, grįžau iš Vilniaus su 1 val apmąstymu, kokią svarbią vietą užima telefonas. Prieš 10 gal ir daugiau metų leidau ramiai laiką be telefono. Pamenu, kaip vaikystėje išeinant iš namų pasakai, kada grįši namo ir ramu. Nieks negali kiekvieną akimirką tavęs surasti, darai, ką nori, eini, kur nori - laisvė. Anksčiau tą neturėjimo jausmą galėjai pavadinti laisve, o dabar neturėjimas išvirto į priklausomybę.
Pajutau, kad mano situacija ir mąstysena pasikeitė. Kol važiavau namo, plūstelėjo minčių lavina ir lyg be telefono visos nelaimės gali nutikti tame 100km kelyje. Jeigu kas nutiktų, tai kaip reiktų elgtis be telefono? Liežuvis yra, piniginė yra, tai ar yra problema neturėti telefono? Klausimai verti susimąstymo ir lengvo atsakymo neradau aš per tą valandą.
Neturėjimas daikto pusdienį įrodė, kad telefonas yra labai svarbus man. Pasibaigė tie laikai, kai važiuodavai į iškylas ar į tolimas keliones be mobilaus, be visur esančio interneto ir nebuvo to neturėjimo jausmo. Turėjimas virto priklausomybe ir prievartinis neturėjimas nebesukelia laisvės pojūčio.
Įdomu, koks įrenginys man bus svarbus po 10 metų? :)
Priešistorė - sugedo, atidaviau taisyti, grįžau iš Vilniaus su 1 val apmąstymu, kokią svarbią vietą užima telefonas. Prieš 10 gal ir daugiau metų leidau ramiai laiką be telefono. Pamenu, kaip vaikystėje išeinant iš namų pasakai, kada grįši namo ir ramu. Nieks negali kiekvieną akimirką tavęs surasti, darai, ką nori, eini, kur nori - laisvė. Anksčiau tą neturėjimo jausmą galėjai pavadinti laisve, o dabar neturėjimas išvirto į priklausomybę.
Pajutau, kad mano situacija ir mąstysena pasikeitė. Kol važiavau namo, plūstelėjo minčių lavina ir lyg be telefono visos nelaimės gali nutikti tame 100km kelyje. Jeigu kas nutiktų, tai kaip reiktų elgtis be telefono? Liežuvis yra, piniginė yra, tai ar yra problema neturėti telefono? Klausimai verti susimąstymo ir lengvo atsakymo neradau aš per tą valandą.
Neturėjimas daikto pusdienį įrodė, kad telefonas yra labai svarbus man. Pasibaigė tie laikai, kai važiuodavai į iškylas ar į tolimas keliones be mobilaus, be visur esančio interneto ir nebuvo to neturėjimo jausmo. Turėjimas virto priklausomybe ir prievartinis neturėjimas nebesukelia laisvės pojūčio.
Įdomu, koks įrenginys man bus svarbus po 10 metų? :)
Comments
Post a Comment