Nei šaltis stingdo,
Nei kojos šąla.
Tik speigas kanda,
Džinsus virš kojų.
Langai apšąla
Ir senos tarkos,
Kaukdamos iš šalčio,
Užsikurti nenori.
Nei eiti, nei važiuoti,
Tik trypčioti vietoj.
Nei rogės, nei slidės,
Tik savos kojos.
Kvėpuoji tuo šalčiu,
Ir bronchai ventiliuojas.
Oda parausta,
Kaip vyno išgėrus.
Baltų arimų laukai
Laukia jau sėjos.
Bet speigas užėjo
Ir nieks čia neaugs.
Laukiam ir laukiam
Mes potvynio gūsio.
Kai saugiau sau sėdi,
Tai te patvinsta to upės.
Comments
Post a Comment