Kaip šiandien per plauką nenusipirkau dar vieno dviračio. Labai nedaug trūko, bet aš nenusipirkau juodo, gan lengvo dviračio su siaurom padangom, didelėm žvaigždėm priekyje ir mažom žvaigždėm gale.
Šiandien nuvežiau į dviračių remonto dirbtuves savo dviratį, kuris buvo kelis metus pas tėvus lauke, jeigu tiksliau - patvoryje. Dviratis, kaip išsiaiškinau yra 1975-1985 laidos, sportinis ir nuvalius žalią sluoksnį yra šiek tiek parūdijęs.
Dviratis yra Sprick Senori, tai buvo dviračių gamintojas kadaise, o dabar yra lyg likęs dviračių didmenininkas.
Tėvų klausiau, iš kur tas dviratis galėjo būti - nebepamena, bet kiek mano atmintis neša - jį tėtė parsivežė iš Vokietijos, tuomet, kaip ir mašinas vairuodavo iš ten pat. Lyg esu mokyklos laikais su juo važiavusi, lyg yra padanga sprogusi man važiuojant, lyg... Gulėjo jis neliestas gan ilgai ir tuomet aš pernai jį užmačiau, o šiemet ištraukiau, nuploviau, WD supurškiau, šiek tiek bandžiau pamiklinti ir priėmiau verdiktą - išgelbėti.
Šiandien dviratis buvo nuvežtas į taisyklą ir jo atgimimo istorija prasidės. Ar jis vertas tos istorijos... gal... bet kažkoks sentimentas visai smagus, kad sutvarkyti, prikelti senuką naujam gyvenimui. Ir žinoma, paskui norėsiu su juo prasilėkti su vėjeliu. Tikėtina, jau šią vasarą aš su juo lėksiu, nes dviratis ir avansas palikti dirbtuvėse.
 |
| Sprick Setori - prikelsim naujam gyvenimui |
 |
| Sprick - gan garsus dviračių prekinis ženklas praeitame amžiuje |
Comments
Post a Comment