Skip to main content

5 paros kaime arba atgal į civilizaciją

Pasiėmėm abudu atostogų ir nulėkėm į kaimą, pirmas vakaras buvo ramus. Ramiai pasikūrėnom pečiukus ir ramiai atgulėm, o kitą rytą prasidėjo. Pradžia buvo atsargi, šiek tiek chaotiška, bet įsivažiavom. Įsivažiavom taip, kad neliko nei pertvaros, nei vieno pečiaus. Kol buvo geras oras, tai ir daržas gavo dėmesio, ne tik sėja buvo, bet ir kompostinės laisvinimas, augaliukų genėjimas, apžiūrėjimas, patvarkymas.
Pirmas kelias dienas smagus jausmas girdėti ne mašinų bruzdėsį, o paukščių chorą. Čia kaip geriausio kino teatro garso aparatūra, vienoj ausyje vieni garsai, kitoje - kiti. Žolė bunda, paukščiai čiulba, saulė šviečia - atostogos...
Paskutinėmis dienomis prisidėjo Oicekas, o tada tai pajudėjo klėties virtimas pirtimi. Yra vilties, kad šiemet jau pirtis bus iškūrenta, nes pamatų trys ketvirtadaliai atgulė į žemę.
Noras, planas, daug darbo ir bus ta pirtis.

Šiose atostogose nuskambėjo mintis: "nenorėčiau būti samdinė pas save - baisiai daug dirbti reikia" :))))

Comments