Pukiokes blogas

 Šį pyragą kepu tik šventėms arba per šventes, nes mielinis daiktas nori dėmesio, nori laiko ir šokoladas reikalauja šiokio tokio nekasdieniškumo. Esu parsivežusi receptų žurnalą, kai darbo reikalais lankiausi už jūrų marių. Ir pora receptų labai prilipo: - troškinti mėlynieji kopūstai su kriaušėmis - šventinis mielinis pyragas su šokolado įdaru Na ir kepiau mielinį pyragą jau kelis kartus, šiandien jis buvo gaminamas bežaidžiant stalo žaidimus ir būnant su šeima.

 2026 norisi nulėkti prie jūros su dviračiais, bet dar norėtųsi aplankytis jaukius, unikalius, mažus ar didesnius miestus Lietuvoje. Turiu keletą nusižiūrėjusi, bet mielai priimčiau į sąrašą ir naujus pavadinimus. Mano favoritai: - Žagarė, nes labai gražūs ten namai - Švenčionėliai, nes ten yra jauki vieta apsistoti ties geležinkelio stotimi - Zarasai, nes ten ir ežeras, ir Saukos muziejus ir šiaip aura gera - Telšiai, nes esam ten pravažiavę ir gražus miestas - Šilutė, labai panašu į Telšius, irgi gražu ir žemaitiška, prūsiška - Daugai, nes kažkas ten artimo - Molėtai, nes gamtos ten daug ir vaikystės prisiminimai su miškais, itin švariais miško ežeriukais

 Tradicijas tęsiam su vaikščiojimu per šventes ir šį kartą ištempėm 3 vaikus pasivaikščioti po Kūčių vakarienės. Ėjo vaikai, šnekos buvo kaip vandens, lekiojo, stumdėsi, suposi, žaidė ir ėjo visu keliu savo kojom. Graži ta Ukmergė su visais parkais, išpuoštais užkaboriais ir vaikystėje pramintais keliais. O Kalėdų rytą ėjom kaip trys muškietininkai apžiūrėti objekto, kurį pavadinom keliais pavadinimais: - trim dalim po 100 - architektūrinė ambicija - kreivų sienų ir kamurkių karalyste - laiptais fasado priekyje - beveik potencialo turinčiu objektu - mažais garažais - labai netobulu sklypo užpildymu pastatais Trys ekspertai pasilinksmino, apžiūrėjo ir toliau nuėjo plepėdami apie senas istorijas ir senus laikus.

 Einam Ukmergėj ratuką ir užklydom į grybų, zuikių karalystę. Man net lūpa atvipo iš nuostabos labai gerąja prasme. Kur iš niekur nieko pamatai grožį, kokybe, idėją, išpildymą. 

 Gruodis yra veiklos ir laukimo metas. Kai laukti ir varai, lauki ir varai. O laukiu, kaip ir kiekvienais metais nominacijų. Tos nominacijos būna šmaikščios, taiklios, rimtos, pastebėtos ir labai mielos, kartu ir juokingos. Skelbiu laukimą be įtampos ir nominacijos tikiu, kad atsiras.

 Aš laukiau 60, ėjo ir praėjo 60. Dabar laukiu 65, nes pasirodo ne aš labiausiai laukiu, o kitas žmogus. Sėdžiu, kantriai laukiu. Kažkiek liko laukti, bet aš rami, kantri ir laukiu. Laukimas šį kartą šiek tiek kitoks, nes tikiu šiokio tokio didesnio šurmulio skirto skaičiui 65. Ir žavesys to laukimo yra tiesiog karts nuo karto paminėti tą skaičių, pasidalinti, kad lauki, kad tikiesi. O iš tikro lūkesčiai yra žemiau plintuso :) Kaip ir pažadėjau - rašau juodu ant balto apie tą 65 laukimą.

 Rankų darbo, su meile padarytas Advento kalendorius tarnauja kasmet ir džiugina mus. Šiemet galvojom, ar darom šį gruodžio mėnesio reikalą ar ne. Bet vaikai iš karto pasakė, kad reikia ir pradėjo derėtis: - ar reikia iš viso užduotėlių? - kodėl užduotėlės tik vaikams? - kodėl, kaip ir kas? Ir prieita išvada - vaikai nori Advento kalendoriaus, tėvai užduotėles sukuria, rūpinasi skanumynais ir vaikai gali sukurti ir įdėti 2 dienų užduotėles į kalendorius. Vaikai norėjo daug savo kurtų užduočių tėvams, mesderėjomės dėl vienos, bet sulygom ties 2 užduotimis. Ir... vaikai ėmė jau improvizuoti su Advento kalendoriumi šiemet. - dienos metu iškrapštomos užduotys, jos atliekamos ir suvalgomi skanumynai, - neabejoju, kad kalendoriaus turinys yra revizuojamas vaikų, kai mūsų nebūna namuose, - po pamokymo, kad advento kalendorių visi kartu turi kartu atidaryti situacija pagerėjo, - vaikas sugalvojo DIDELĘ užduotį tėvams, teko iš pirmadienio užduotį perkelti į šeštadienį. Nes negi eisi į basei...

 Nedažnai pasitaiko kaime sniegas, o ir mes tik karts nuo karto ten būnam. Šį kartą supuolė abi geros aplinkybės: sniegas ir pirtis. Na ir prasidėjo sniego malonumai kartu su pirties malonumais. Tiesa, su sniegu kardio pratimai buvo padaryti ir nukastas visas įvažiavimas, takiukais. O su pirtimi buvo ir niekšybės. Mergos vis atsinešdavo sniego ir apmėtydavo kitus, o aš gerai apšilusi pati porą užėjimų padariau pasivoliodama sniege. Nešiltas tas sniegas šį kartą buvo, bet labai seniai esu stingdančiam šaltyje voliojusis - va čia tai tikras šaltis, kai kūnas atrodo, kad visas adatom subadomas. Šį kartą buvo santūriai šaltas sniegas, tai dar ie pasimėtėm su mergom gniūštėmis ir tada skutom į pirtį šildytis.