Neseniai atsidarė nauja parduotuvė ir mintys sukasi, kodėl aš joje vis dažniau ir dažniau lankysiuosi :). Nusprendžiau pasielgti, kaip su savaitgalio laidelėmis, sudėlioti viską į vietas.
Objektyvus ir subjektyvus vertinimas pagal mano, kaip vartotojo akis:
Objektyvus parduotuvės vertinimas
- Parduotuvės atstumas nuo namų/darbo
- Parduotuvės darbo laikas
- Asortimentas
- Parkavimo vietų skaičius, parkavimo vietų dydis
- Personalo kiekis
Parduotuvė turėtų būti greitai pasiekiama automobiliu nuo darbo/namų, keliai neduobėti, šviesoforų mažai, kamščių mažai, o parkavimas neturėtų sukelti gaišaties sukant ratus ir ieškant, kur prisiparkuoti. Mano pamėgtoje naujoje parduotuvėje jau matau problemas - artimiausias kelias duobėtas, o sukti dvigubus kilometrus nesinori. Subjektyvu, bet vis tiek vienas iš kriterijų renkantis parduotuvę, jeigu reikia paprasto dalyko.
Parduotuvės ir šiaip įstaigos sutrumpino laiką ir pastebiu, kad turiu anksčiau lėkti iš darbo, kad tik spėčiau iki uždarymo. Problema? Gal šiek tiek ir problema, nes per pietus nenulėksi ilgiau, o darbe yra kas veikti darbo valandoms pasibaigus.
Mintis apie asortimentą susidėlioja, kai dairaisi po parduotuvių lentynas ir žinai, kad šitas produktas yra tik šitoje parduotuvėje, o kitas - kitoje. Pasirinkimo laisvė labai gerai ir smagu, kad konkurencija vyksta ne tik kainomis, bet ir retų produktų užsivežimu mažam segmentui. Pvz. vienam prekybos centre yra mano mėgiamų džiovintų slyvų, jos su kauliukais, idealaus skonio, kaina nemaža, bet skonis... Tirpsta burnoje. Kai rimtai jų užsimanau lekiu į to tinklo parduotuvę ir perku slyvų. Žinoma, prigriebiu ir viso kito po ranka, tad prekybos centras mane privilioja su retai kam reikalinga preke - džiovintomis slyvomis.
Parkavimas... parkavimo vietos yra prabanga, žemė nepigi ir optimaliai paskaičiuoti klientų srautus, kad vieni kitiems netrukdytų - turbūt mokslas. Senyvo amžiaus kontigentas tegu atvažiuoja darbo valandomis, darbingi - po darbo, dar kiti - savaitgaliais. Čia turbūt tas pats uždavinys, kaip ir su eilėmis prie kasų. Kiek, kada reikia kasininkių kasose :) Kiek, kada reikia konsultantų ar prekių išdėliotojų...
Subjektyvus parduotuvės vertinimas
- Personalo geranoriškumas
- Personalo profesionalumas
- Tvarka tarp lentynų ir pačiose lentynose
- Prekių buvimo vietos nuspėjamumas
- Tarpai tarp eilių ir eilių labirintai
- Šalimais esamos parduotuvės
- Prekių šviežumas
- Parduotuvės dydis
- Jaukumas (aktualiausia knygynams)
- Prašinėjimas nuolaidų kortelės
- Kainų šriftų dydis
Su subjektyviu vertinimu yra daug sudėtingiau. Žmogus ne taip pažiūrėjo, ne tokiu tonu kažką pasakė ir specializuota maža parduotuvėlė ar kavinukė nesulauks manęs ilgai, ilgai. Savaitgalį Aleksoto turguje pamačiau juodajį ridiką, pamenu, kad vaikystėje kažką mama su juo darydavo, bet nebepamenu ką konkrečiai. Pardavėjos klausiu, ką su juo daryti, ji mykt, mykt. Mykt, tai mykt, taip ir nepirkau aš jų. O būtų pasakiusi, tai būčiau nusipirkusi. :)
Kita problema iškilusi šiandien - tarpai tarp eilių, ši problema suaštrėjo šiandien, kai akivaizdžiai tarpai per siauri mažoje parduotuvėlėje, numesti lentynose esančių produktų nesinori, tad eini susigūžęs ir atsiprašinėji žmogeliukų, norėdamas prasilenkti. O dar jeigu apsiperkantysis skleidžia ne mano skonio aromatą? Trupininė problema, bet pliuso parduotuvei neuždeda.
Lentynos, prekystaliai, labirintai. Iš mano apsilankytų parduotuvių pastebėmai klientų srautus valdo IKEA, jeigu greitai norisi pereiti iš pabaigos taško į pradinį tašką - turėsi bėdą. Eisi visą gražų lankstą, nes tarpų tarp lentynų yra mažai ir viskas jau iš aukščiau nuspręsta, kaip pirkėjas eis per parduotuvę. Norisi laisvės, labai norisi laisvės kylant esakalatoriumi iš vieno aukšto į kitą nepereinant lanksto. Norisi, bet sprendimai yra to, kad muziką užsako :)
Jau minėjau, kaip džiovintos slyvos mane nuvilioja į prekybcentrį, bet tas pats yra ir su mažomis parduotuvėlėmis ar paslaugų kioskais, kurie pritraukia lankytojus: valyklos, batų remontas, raktų gamyba, gėlės, kepyklėlės, lažybų punktai. Panašu, kad didieji prekybos centrai gali nuleisti jiems nuomos kainas vien dėl to, kad pritraukti pirkėjų srautą. Prekybos centras tai yra visuma ir tą visumą reik sumaniai suvaldyti.
Įdomu, kaip parduotuvės vertina tvarką, kaip ją apibrėžia, kaip ją įvardina ir gal kokius standartus apsirašo? Prekė sulygiuota prie kainos ar tiesiog sumesta, prekė turi barkodą, prekė susiglamžiusi, daržovė apdaužyta, pakuotė pažeista? Subjektyviai imi ir įvertinti, kiek parduotuvei svarbu prekių kokybė ar tiesiog žaidžiama kaina ir pirkėjui nesvarbu defektai? Tema per sudėtinga ir reikalauja gilesnės analizės :)
Parduotuvės vis plečiasi, vis didėja ir pastebiu, kad man smagiau lankytis mažesnėse, su mažiau lentynų, su mažiau žmonių parduotuvėse. Mažose asortimentas mažesnis, bet būtiniausių prekių rasi, didelėje sugaiši daug laiko, bet visko prisirinksi. Paieška aukso vidurio, kai pagal aplinkybes renkamės prekybcentrį.
Parduotuvių standartai, lentynų išdėstymai, prekių gausa - kas iš to. Visko daug, bet turi marširuoti per eiles ir blaškytis kaip višta be galvos. Viskas yra niekas, reikia tik to, ko reikia arba ko užsireikia ne iš sąrašo, o užmatai parduotuvėje. Kam man sukti ratus ir ieškoti reikiamo produkto tarp nereikalingų prekių gausos? Ko vienam reikia, to kitam nereikia. Kur prekybos centrai šauna, į kurį pirkėjų segmentą? Čia turbūt pasirenka kiekvienas savo prekybos centrą, kuriame atitinka poreikiai su pasiūla.
Prieš keletą metų buvo ramu prie kasų, o dabar kvepia terorizmu. "Ar turite nuolaidų kortelę?", atsakymas - ne :). O kam klausti, jeigu pirkėjas norės naudotis ta kortelė, lai pats ir braukia ta kortele per terminalą. Gal vertėtų atsakomybę dėl nuolaidų ir kitų lojalumo dalykų permesti pirkėjui? Nepateikė auksinės kortelės ir nebus auksinių nuolaidų. Hmmm... Įdomu, kiek žmonių yra lojalūs vienam prekybos tinklui vien dėl kortelių? korteles juk siūlo visi ir sąlygos visur panašios, visur procentai sumuojasi, nusiskaičiuoja ir kaupiasi. O gal kortelė yra skirta identifikuoti pirkėjo demografines koordinates. X žmogus, X lygis, X amžiaus intervalas, X telefonas, X el.paštas. Viską suskaičiuoju, viską išanalizuoju ir randu sprendimą, kaip pritraukti norimą segmentą į prekybos centrą.
Kažkada darbo reikalais nuvažiavau į Radviliškį pusvalandžiu per anksti. Lauke nebuvo miela, tad įlinda į prekybos centrą. Pamačiau, ko nebuvau regėjusi. Kelios senyvo amžiaus moteriškės apsiginklavusios lūpomis šifravo kainas ir prekių etiketes. O! Gal paprasčiau padidinti šriftus nei žmonėms nešiotis papildomą skaitymo įrangą į parduotuvę? :)
Tiek asmeninių pastebėjimų iš prekybcentrių...
Objektyvus ir subjektyvus vertinimas pagal mano, kaip vartotojo akis:
Objektyvus parduotuvės vertinimas
- Parduotuvės atstumas nuo namų/darbo
- Parduotuvės darbo laikas
- Asortimentas
- Parkavimo vietų skaičius, parkavimo vietų dydis
- Personalo kiekis
Parduotuvė turėtų būti greitai pasiekiama automobiliu nuo darbo/namų, keliai neduobėti, šviesoforų mažai, kamščių mažai, o parkavimas neturėtų sukelti gaišaties sukant ratus ir ieškant, kur prisiparkuoti. Mano pamėgtoje naujoje parduotuvėje jau matau problemas - artimiausias kelias duobėtas, o sukti dvigubus kilometrus nesinori. Subjektyvu, bet vis tiek vienas iš kriterijų renkantis parduotuvę, jeigu reikia paprasto dalyko.
Parduotuvės ir šiaip įstaigos sutrumpino laiką ir pastebiu, kad turiu anksčiau lėkti iš darbo, kad tik spėčiau iki uždarymo. Problema? Gal šiek tiek ir problema, nes per pietus nenulėksi ilgiau, o darbe yra kas veikti darbo valandoms pasibaigus.
Mintis apie asortimentą susidėlioja, kai dairaisi po parduotuvių lentynas ir žinai, kad šitas produktas yra tik šitoje parduotuvėje, o kitas - kitoje. Pasirinkimo laisvė labai gerai ir smagu, kad konkurencija vyksta ne tik kainomis, bet ir retų produktų užsivežimu mažam segmentui. Pvz. vienam prekybos centre yra mano mėgiamų džiovintų slyvų, jos su kauliukais, idealaus skonio, kaina nemaža, bet skonis... Tirpsta burnoje. Kai rimtai jų užsimanau lekiu į to tinklo parduotuvę ir perku slyvų. Žinoma, prigriebiu ir viso kito po ranka, tad prekybos centras mane privilioja su retai kam reikalinga preke - džiovintomis slyvomis.
Parkavimas... parkavimo vietos yra prabanga, žemė nepigi ir optimaliai paskaičiuoti klientų srautus, kad vieni kitiems netrukdytų - turbūt mokslas. Senyvo amžiaus kontigentas tegu atvažiuoja darbo valandomis, darbingi - po darbo, dar kiti - savaitgaliais. Čia turbūt tas pats uždavinys, kaip ir su eilėmis prie kasų. Kiek, kada reikia kasininkių kasose :) Kiek, kada reikia konsultantų ar prekių išdėliotojų...
Subjektyvus parduotuvės vertinimas
- Personalo geranoriškumas
- Personalo profesionalumas
- Tvarka tarp lentynų ir pačiose lentynose
- Prekių buvimo vietos nuspėjamumas
- Tarpai tarp eilių ir eilių labirintai
- Šalimais esamos parduotuvės
- Prekių šviežumas
- Parduotuvės dydis
- Jaukumas (aktualiausia knygynams)
- Prašinėjimas nuolaidų kortelės
- Kainų šriftų dydis
Su subjektyviu vertinimu yra daug sudėtingiau. Žmogus ne taip pažiūrėjo, ne tokiu tonu kažką pasakė ir specializuota maža parduotuvėlė ar kavinukė nesulauks manęs ilgai, ilgai. Savaitgalį Aleksoto turguje pamačiau juodajį ridiką, pamenu, kad vaikystėje kažką mama su juo darydavo, bet nebepamenu ką konkrečiai. Pardavėjos klausiu, ką su juo daryti, ji mykt, mykt. Mykt, tai mykt, taip ir nepirkau aš jų. O būtų pasakiusi, tai būčiau nusipirkusi. :)
Kita problema iškilusi šiandien - tarpai tarp eilių, ši problema suaštrėjo šiandien, kai akivaizdžiai tarpai per siauri mažoje parduotuvėlėje, numesti lentynose esančių produktų nesinori, tad eini susigūžęs ir atsiprašinėji žmogeliukų, norėdamas prasilenkti. O dar jeigu apsiperkantysis skleidžia ne mano skonio aromatą? Trupininė problema, bet pliuso parduotuvei neuždeda.
Lentynos, prekystaliai, labirintai. Iš mano apsilankytų parduotuvių pastebėmai klientų srautus valdo IKEA, jeigu greitai norisi pereiti iš pabaigos taško į pradinį tašką - turėsi bėdą. Eisi visą gražų lankstą, nes tarpų tarp lentynų yra mažai ir viskas jau iš aukščiau nuspręsta, kaip pirkėjas eis per parduotuvę. Norisi laisvės, labai norisi laisvės kylant esakalatoriumi iš vieno aukšto į kitą nepereinant lanksto. Norisi, bet sprendimai yra to, kad muziką užsako :)
Jau minėjau, kaip džiovintos slyvos mane nuvilioja į prekybcentrį, bet tas pats yra ir su mažomis parduotuvėlėmis ar paslaugų kioskais, kurie pritraukia lankytojus: valyklos, batų remontas, raktų gamyba, gėlės, kepyklėlės, lažybų punktai. Panašu, kad didieji prekybos centrai gali nuleisti jiems nuomos kainas vien dėl to, kad pritraukti pirkėjų srautą. Prekybos centras tai yra visuma ir tą visumą reik sumaniai suvaldyti.
Įdomu, kaip parduotuvės vertina tvarką, kaip ją apibrėžia, kaip ją įvardina ir gal kokius standartus apsirašo? Prekė sulygiuota prie kainos ar tiesiog sumesta, prekė turi barkodą, prekė susiglamžiusi, daržovė apdaužyta, pakuotė pažeista? Subjektyviai imi ir įvertinti, kiek parduotuvei svarbu prekių kokybė ar tiesiog žaidžiama kaina ir pirkėjui nesvarbu defektai? Tema per sudėtinga ir reikalauja gilesnės analizės :)
Parduotuvės vis plečiasi, vis didėja ir pastebiu, kad man smagiau lankytis mažesnėse, su mažiau lentynų, su mažiau žmonių parduotuvėse. Mažose asortimentas mažesnis, bet būtiniausių prekių rasi, didelėje sugaiši daug laiko, bet visko prisirinksi. Paieška aukso vidurio, kai pagal aplinkybes renkamės prekybcentrį.
Parduotuvių standartai, lentynų išdėstymai, prekių gausa - kas iš to. Visko daug, bet turi marširuoti per eiles ir blaškytis kaip višta be galvos. Viskas yra niekas, reikia tik to, ko reikia arba ko užsireikia ne iš sąrašo, o užmatai parduotuvėje. Kam man sukti ratus ir ieškoti reikiamo produkto tarp nereikalingų prekių gausos? Ko vienam reikia, to kitam nereikia. Kur prekybos centrai šauna, į kurį pirkėjų segmentą? Čia turbūt pasirenka kiekvienas savo prekybos centrą, kuriame atitinka poreikiai su pasiūla.
Prieš keletą metų buvo ramu prie kasų, o dabar kvepia terorizmu. "Ar turite nuolaidų kortelę?", atsakymas - ne :). O kam klausti, jeigu pirkėjas norės naudotis ta kortelė, lai pats ir braukia ta kortele per terminalą. Gal vertėtų atsakomybę dėl nuolaidų ir kitų lojalumo dalykų permesti pirkėjui? Nepateikė auksinės kortelės ir nebus auksinių nuolaidų. Hmmm... Įdomu, kiek žmonių yra lojalūs vienam prekybos tinklui vien dėl kortelių? korteles juk siūlo visi ir sąlygos visur panašios, visur procentai sumuojasi, nusiskaičiuoja ir kaupiasi. O gal kortelė yra skirta identifikuoti pirkėjo demografines koordinates. X žmogus, X lygis, X amžiaus intervalas, X telefonas, X el.paštas. Viską suskaičiuoju, viską išanalizuoju ir randu sprendimą, kaip pritraukti norimą segmentą į prekybos centrą.
Kažkada darbo reikalais nuvažiavau į Radviliškį pusvalandžiu per anksti. Lauke nebuvo miela, tad įlinda į prekybos centrą. Pamačiau, ko nebuvau regėjusi. Kelios senyvo amžiaus moteriškės apsiginklavusios lūpomis šifravo kainas ir prekių etiketes. O! Gal paprasčiau padidinti šriftus nei žmonėms nešiotis papildomą skaitymo įrangą į parduotuvę? :)
Tiek asmeninių pastebėjimų iš prekybcentrių...
O kokio nors parduotuvių Top 5 nebus? Aš tai turiu savo, neskirstant pagal siūlomas prekes - Nr.1 - Humanito knygynas Vilniaus g., Nr.2 - Hyper Maxima Savanorių pr., Nr.3 - Prisma, Nr.4 - Ermitažas, Nr.5 - IKEA parduotuvės. :):):)
ReplyDelete